Briuselis / Kaunas. Sausringi orai, neigiamai veikiantys kviečių, kukurūzų ir kitų augalų pasėlius, ateityje gali tapti įprasti ir kelti grėsmę maisto gamybai visoje Europoje. Jau treti metai iš eilės, kai ir Lietuvos ūkiai susiduria su ypač sausu pavasariu.

ES atlikti tyrimai parodė, kad dėl klimato kaitos mažėja dirvožemio drėgmė svarbiausiuose grūdus auginančiuose regionuose, o sausros XXI amžiuje bus dažnesnės.

Tokia situacija kelia riziką kultūroms, kurias ES šalys naudoja vidaus rinkoje ir eksportuoja į kitas pasaulio šalis iš viso 500 milijonų vartotojų, praneša „Bloomberg“.

Dirvožemio drėgmė - istoriškai maža

ES atlikto tyrimo autoriai pabrėžia, kad ūkininkams ir selekcininkams gali tekti sukurti ir auginti sausam klimatui atsparesnes veisles.

Vis dažniau lietus, nors ir gausus, lyja tik trumpą laiką. Net po tokių liūčių drėgmės kiekis dirvose neatkuriamas, nes temperatūra po jų išlieka palyginti aukšta.

Tyrimų duomenimis, 2019 m. dirvožemio drėgmė buvo istoriškai maža. Prognozuojama, kad iki 2100 m. pietų Europoje stiprės sausros. Vidutinė Europos temperatūra per pastaruosius 5 metus pakilo +2 °C, ir tai yra daugiau negu vidutinės XIX amžiaus antrosios pusės vertės.

Tyrimų duomenimis, 2019 m. per Europą praėjo 3 skirtingos šilumos bangos, o iš 12 aukščiausių metinių vidutinių temperatūrų net 11 kartų įvyko per pastaruosius du dešimtmečius. 2019 m. pabaigoje net potvyniai, buvę kai kuriose žemyno vietose, nesugebėjo visiškai atkurti drėgmės po ilgų sausrų. Drėgmės lygis sumažėjo iki antro žemiausio lygio nuo 1979 m. Ypač stipriai nukentėjo Vidurio Europa ir teritorijos, esančios prie Baltijos jūros.

Dėl klimato pokyčių meteorologinės sausros vis dažniau virsta dirvų sausromis. Didelė tikimybė, kad Viduržemio jūros regiono šalių ūkininkai vis dažniau patirs stipresnes sausras. Šiauriniuose regionuose dirvožemiuose drėgmės pokyčiai gali išlikti palankesni ūkininkams.

Kokia situacija Lietuvoje

Šio pavasario pirmi du mėnesiai Lietuvoje buvo labai sausi. Lietuvos hidrometeorologijos centro (LHMC) duomenimis, trečiąjį balandžio dešimtadienį šalyje vidutinis kritulių kiekis buvo tik 0,4 mm, o tai sudarė tik 5 proc. standartinės klimato normos. Iškritusių kritulių kiekis matavimo vietose neviršijo 2 mm, daug kur lietaus nebuvo visai.

Tai - jau ketvirtas dešimtadienis iš eilės, kai iškrenta labai mažai kritulių. Mat tiek balandžio pirmąjį ir antrąjį, tiek ir kovo trečiąjį dešimtadienį kritulių Lietuvoje buvo labai mažai. LHMC duomenimis, pavyzdžiui, kovo trečiąjį dešimtadienį šalyje buvo vidutiniškai tik 1,6 mm kritulių (0,11 standartinės klimato normos). Vietomis pietų Lietuvoje kritulių nebuvo visai, o didžiojoje šalies dalyje ji kiekis neviršijo 2 mm.

Kovo pirmoje pusėje kritulių buvo kiek daugiau, tačiau jie greitai susigėrė į dirvas, drėgmės atsargas papildė neilgam laikui.

Derlingumo prognozės galėtų būti ir geresnės

Europos žemės ūkio augalų stebėjimo agentūra (MARS) paskelbė naujausią ES žieminių grūdų derliaus prognozę, kurioje taip pat atsispindi sauso pavasario įtaka.

„ES žieminių grūdų derliaus prognozės net tokios blogos, bet galėtų būti ir geresnės“, - teigiama naujausioje MARS ataskaitoje. Jos duomenimis, bendra ES žieminių javų pasėlių būklė yra patenkinama. Tačiau norint, kad išsipildytų teigiamos naujo derliaus perspektyvos, reikia daugiau lietaus.

Didžiausius ES derliaus kiekius išauginančiose valstybėse - Prancūzijoje ir Vokietijoje gera žinia yra ta, kad praėjusią savaitę sulaukta lietaus.

Tačiau neaišku, kokia bus vasarinių augalų pasėlių būklė. MARS duomenimis, vasarojaus sėja daugumoje ES šalių šiemet prasidėjo sausringiausiomis oro sąlygomis nuo 1979 m.

Balandžio mėnesio MARS duomenimis, bendras visų kviečių derlingumas ES šiemet prognozuojamas 5,65 t/ha, tai būtų 1,9 proc. daugiau, palyginti su paskutinių 5 metų vidurkiu. Bendras miežių derlingumas numatomas 4,86 t/ha, tai būtų 1,6 proc. daugiau už 5 metų vidurkį. Didesnio derlingumo padidėjimo (+2,9 proc.) laukiama iš žieminių miežių pasėlių, o vasarinių miežių derlingumo vidurkis gali išlikti praktiškai toks pat, kaip pernai.

MARS duomenimis, rapsų derlingumo vidurkis šį sezoną ES gali sudaryti 3,14 t/ha ir tai būtų 1,7 proc. daugiau negu 5 metų vidurkis.

Vertinti būsimą derlių dar anksti

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas dr. Virginijus Feiza sako, kad kol kas dar anksti vertinti, kiek potencialiai galėtų sumažėti mūsų ūkių pasėlių būsimas derlingumas dėl sauso pavasario. Reikėtų palaukti vėlesnių augalų vystymosi tarpsnių ir stebėti, kokia bus pasėlių būklė.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas dr. Virginijus Feiza sako, kad kol kas dar anksti vertinti būsimo derliaus nuostolius dėl sauso pavasario

„Mūsų instituto atliktais duomenimis, šį pavasarį drėgmės kiekis dirvoje buvo labai sumažėjęs. Balandžiui baigiantis viršutiniame dirvožemio sluoksnyje drėgmės kiekis jau buvo arti augalų vytimo ribos. Gilesniuose sluoksniuose drėgmės dar šiek tiek buvo. Kadangi žiemkenčiai sėjami rudenį ir pavasarį jie jau turi ilgesnes šaknis, tai drėgmės jie dar galėjo rasti. Tačiau pasėtam vasarojui tokia situacija tikrai buvo kritinė, nes dėl sauso viršutinio dirvų sluoksnio kai kuriuose laukuose sėklos ilgai nedygo. O jeigu ir dygo, tai labai lėtai“, - sako dr. V. Feiza.

Gegužės pirmosiomis dienomis daugelyje šalies vietų truputį palijo. Po lietaus, nors ir trumpalaikio, pasėliai daugiau ar mažiau atsigavo, nes augalai drėgmę pasisavina ir per lapus, ne tik per šaknis. Tačiau toks kritulių kiekis drėgmės atsargų dirvose, aišku, nepapildė tiek, kiek reikėtų.

Tikimasi, kad situaciją tiek žieminiuose, tiek vasariniuose pasėliuose pagerins šią savaitę prognozuojamas didesnis lietaus kiekis. Vidutinis daugiametis kritulių vidurkis Dotnuvoje (1924-2018 m.) per balandžio mėnesį yra 37,6 mm, o per gegužę – 51,4 mm. Pasak dr. V. Feizos, maždaug tiek ir reikėtų, kad dirvos pasisotintų drėgme.

Žemdirbystės klaidos atsiliepia vėliau

Drėgmės balansui dirvose turi įtakos ne tik kritulių kiekis, bet ir pačių dirvožemių sudėtis, taip pat taikomos žemdirbystės technologijos.

Pasak dr. V. Feizos, šį sausą ir vėjuotą pavasarį ypač matėsi vėjo erozija - buvo laukų, kur jis labai smarkiai pustė viršutinį dirvų sluoksnį kartu su pasėtomis sėklomis. Todėl šį sezoną kai kurie ūkiai gali turėti netolygiai sudygusių vasarinių pasėlių. Tuomet atsiranda priežiūros ir derliaus nuėmimo problemų, nes skiriasi augalų išsivystymas, branda.

Taip atrodo ūkininko iš Vilkaviškio rajono laukas, kuriame vėjas nupustė sausą lengvą viršutinį dirvožemio sluoksnį

„Jeigu dirvos ariamos, tai pavasarį labai svarbu pataikyti tinkamą jų purenimo laiką. Kai važiuojama per anksti, gali susidaryti grumstų, žemė supuola. Tuomet ją reikia intensyviau dirbti, o taip darant, pridaroma vadinamųjų dirvos dulkių, kurias, nesant lietaus, pusto vėjas. Jeigu suarta dirva pavasarį įdirbama per vėlai - žemė perdžiovinama“, - apie ariamosios žemdirbystės vaidinamuosius trūkumus drėgmės balanso atžvilgiu sako dr. V. Feiza.

Beariminėje technologijoje, kai dirvų paviršiuje paliekamos ražienos, šiaudai ir pan., dažniausiai minėtų dalykų nebūna. Neartos dirvos, palyginus su artomis, ilgiau išlaiko drėgmės atsargas (išimtis - jeigu podirvyje yra smėlingas sluoksnis, kuris neleidžia gruntiniam vandeniui pakilti iki viršaus). Tačiau siekiant išnaudoti beariminių technologijų privalumus, irgi reikia žinoti bei mokėti, kaip tinkamai jas įdirbti bei apsėti.

MŪ inf.