Akademija (Kėdainių r.) Storas sniego sluoksnis gali tapti ir apsauga, ir rimtu išbandymu žiemkenčiams – ypač po itin drėgno rudens. Kokia situacija šią žiemą?

Pasak Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) vyriausiosios augalininkystės specialistės Giedrės Masliukovienės, šalčio ir sniego poveikis šią žiemą Lietuvoje pasiskirstė gana netolygiai, tačiau bendras fonas – palankesnis nei galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Sausio pradžioje visoje šalyje susiformavo gana stora sniego danga – daugumoje rajonų jos storis siekia 20–40 cm, o storiausias sluoksnis fiksuojamas šiaurės vakarinėje Lietuvos dalyje, rašo agroakademija.lt.

Remiantis LŽŪKT Integruotos augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų informacinės sistemos (IKMIS) meteorologinių stočių duomenimis, vasario 3 d. dirvos temperatūra 10 cm gylyje daugelyje rajonų pagaliau nukrito iki neigiamų reikšmių ir siekė dabar vidutiniškai apie -0,5 °C.

Sniego dangos storis lemia, kad net ir tame pačiame rajone dirvos temperatūros gali būti labai skirtingos. Pavyzdžiui, Vilkaviškio rajone, Gudkaimio apylinkėse, dirvos temperatūra buvo nukritusi iki -6,2 °C, o Užbaliuose tuo pačiu metu siekė 0,6 °C. 

Pasak G. Masliukovienės, sniego danga susiformavo ant dar neįšalusio arba tik nežymiai pašalusio dirvožemio. Dėl to vėliau užėjusių intensyvesnių šalčių poveikis labiausiai matysis tose vietovėse, kuriose sniego sluoksnis yra plonesnis. Sniegas veikia kaip natūrali šilumos izoliacija – storesnė jo danga reikšmingai sumažina šilumos nuostolius iš dirvos ir riboja įšalo gylį.

Teritorijose, kur sniego sluoksnis storesnis, dirvožemio įšalas išlieka nedidelis, o sąlygos žiemkenčiams kol kas vertinamos kaip santykinai saugios.

Po itin drėgno rudens ir sniego, iškritusio ant neįšalusios dirvos, pavasario situacija žiemkenčiams gali būti rizikinga. Storas sniego sluoksnis augalus apsaugo nuo tiesioginio šalčio poveikio, todėl, jei pavasarį sniegas tirps palaipsniui ir nebus staigių temperatūros svyravimų, didesnių iššalimų galima išvengti.

Tačiau tokios sąlygos turi ir kitą pusę. Kaip minėta, storas sniego sluoksnis ant neįšalusios dirvos pavasarį sudaro palankias sąlygas augalų iššutimui ir tam tikrų ligų – pavasarinio pelėsio bei tifuliozės – plitimui.

 Visą straipsnį skaitykite agroakademija.lt