Kaunas. Daržininkystė – svarbi šalies žemės ūkio šaka. Kiek 2024-aisias auginome daržovių, kaip keitėsi jų plotai, derliai, su kokiais rūpesčiais susidūrė augintojai, kalbamės su Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktore Indre Lukoševičiene.

Kokius daržovių plotus šį sezoną augino šalies ūkiai? Palyginkite juos su ankstesnių metų duomenimis: kurių rūšių daržovių plotai didėja, kurių mažėja?

Matomas daržovių plotų padidėjimas: deklaruota 1 125 ha daugiau, bet tai nereiškia, kad visuose juose auginama prekinė produkcija. Deklaruojama ir dėl išmokų, ir didesnės beakcizio dyzelino normos, kitų paramų. Neramina tai, kad prekiniuose ūkiuose daržovių plotai nedidėja, nors jų paklausa vidaus rinkoje ir eksportui yra didelė, o naujai deklaravę daržoves ūkiai taip ir nesiekia pereiti į aukštesnį lygį.

Uždaro grunto daržovių plotai sumažėjo 3 hektarais.

LDAA direktorė Indrė Lukoševičienė (kairėje) su asociacijos nariais daržininkais: Sandra Rimdžiuviene, Juliumi Šateika ir Dainiumi Petrovičiumi

Na, o kalbant apie pagrindinių daržovių pasėlių pokytį 2024-aisiais, pirmoje deklaruotų daržovių vietoje atsidūrė moliūgai, pakeitę ilgą laiką pirmavusius burokėlius. Tad antroje vietoje liko burokėlių plotai, padidėję beveik 181 ha ir pasiekę 1 745 ha. Trečioje vietoje svogūnai – 954 ha, jų plotai padidėjo šiek tiek daugiau nei 6 ha.

Bulvių pasėlių plotai, trejus metus mažėję, 2023 m. kilo, tačiau 2024 m. vėl sumažėjo 290 ha ir supanašėjo su 2022 metų plotais.

Deklaruoti morkų pasėlių (674 ha) plotai padidėjo 82 ha, šis padidėjimas, tikėtina, įvyko dėl buvusio juntamo morkų trūkumo.

Deklaruoti baltagūžių kopūstų pasėlių plotai vėl sumažėjo beveik 31 ha, ir tai yra didesnis nuosmukis nei 2023 metais. Liūdna, kad šių daržovių plotai linkę mažėti ir toliau akivaizdžiai traukiasi.

Prie to prisideda keli veiksniai. Trūksta darbo jėgos, nes kopūstų derlius dažniausiai nuimamas rankomis. Investavimas į derliaus nuėmimo kombainą atsiperka tik tuo atveju, jei auginami dideli kopūstų plotai ir yra galimybė gauti tam paramą. Sandėliavimas kelia iššūkių dėl didelių energijos sąnaudų, be to, prekiniam paruošimui vėl reikia daug darbo rankų. Nors šios daržovės labai vertingos organizmui, jų vartojimas mažėja. Kenkėjų suvaldymas tampa vis didesnis iššūkis, nes kiekvienais metais mažėjant registruotų pesticidų, jų praktiškai nebeliko ir tai turi didelės įtakos kopūstų derliaus kokybei, o nepatyrę augintojai išvis jį praranda.

Užauginti kokybiškus kopūstus vis sunkiau

Jei ir toliau bus tokia situacija su augalų apsaugos priemonėmis, greitai augintojai praras galimybes ir ryžtą auginti ir morkas, bulves, kitas daržoves, nes kenkėjų antplūdžiai klimatui šiltėjant tik didėja, o priemonių, kaip su jais kovoti, tik mažėja, arba nauji biologiniai preparatai yra neveiksmingi.

Apžvelgiant retesnių daržovių auginimą, galima pastebėti, kad smidrų plotai vis dar sparčiai didėja ir šiemet sudaro beveik 146 ha, iš jų trečdalis – LDAA narių plotai, padidėję 12 ha. Ropių ir salierų plotai padidėjo po 2 kartus ir siekia po 16 ha. Gali būti, kad augintojai atsiliepė į vartotojų poreikius.

Kuo išsiskyrė šių metų auginimo sąlygos: kaip sausros, kiti ekstremalūs reiškiniai lėmė daržovių derlių? Koks bendrai buvo daržovių derlingumas, ar jis gerėja metams bėgant, ar šiuo rodiklius lietuviai nusileidžia Vakarų Europos daržininkams, ar gal kai kur lenkia juos?

Daržovių derlius tiek Europoje, tiek Lietuvoje yra įvairus. Europoje dalis ūkių patyrė iššūkių dėl permainingų orų – liūčių, karščių, daliai pasisekė ir turi gerą derlių.

Lietuvoje situacija panaši, oro sąlygos buvo labai netolygios, ir tie augintojai, kurie neturi laistymo sistemų ar jų nepakanka, kad palaistytų visus laukus, patyrė derliaus kokybės ir kiekybės praradimų. Be to, besikeičiantis klimatas atneša naujų ligų ir kenkėjų, nepavykus jų sukontroliuoti prastėja taip pat derliaus kokybė ir kiekybė.

Ar Lietuvos daržininkai užaugina pakankamai daržovių pagal rūšis vietos rinkai? Kokių vietinių daržovių mums trūksta, o kokių užauginame ir eksportui? Kaip sekasi realizacija vietos rinkoje, kaip sekasi eksportuoti?

Lietuviškos daržovės yra žinomos Europoje kaip aukštos kokybės. Todėl jų eksportas stabiliai auga. Lietuviškos daržovės keliauja į visą Europą. Žinoma, augintojai teikia pirmenybę Lietuvos rinkai, tačiau dėl sandėlių trūkumo ūkiai nesugeba užtikrinti daržovių tiekimo Lietuvai ištisus metus.

Su kokias didžiausiais sunkumais susiduria šalies daržovių augintojai?

Daržovių augintojai susiduria tiek su politiniais, tiek su ekonominiais ir rinkos sunkumais. Kiekvieni metai atneša vis naujų iššūkių.

Kaip daržininkai siūlytų susidariusias didžiausias problemas spręsti?

Ta – susidariusių problemų kėlimas, kalbėjimas diskusijose ir sprendimo būdų paieška su atsakingomis institucijomis. Gaila, tačiau didžiausių problemų sprendimas užtrunka, turime j, tačiau per 2024-uosius nepavyko pasiekti ryškesnės pažangos, dar vis kalbama ir ieškoma sprendimo būdų.

Kas paskatintų daržininkystės plėtrą mūsų šalyje?

Didesnis dėmesys ir valdininkų požiūrio pakeitimas į prekinius daržininkystės ūkius padėtų didinti gamybos apimtis. Daržininkystė yra labai imli investicijoms ir jos turi būti labai didelės. Susiduriame su darbo jėgos mažėjimu, ūkiai darbuotojus vežasi net iki 100 km spinduliu. Daržininkystė tiesiogiai priklauso nuo klimato sąlygų, kurios yra nenuspėjamas. Todėl gyvybingiems daržininkystės ūkiams yra būtinos laistymo sistemos, o tai, kaip minėjau, didžiulės investicijos, be to, taikomi įvairūs ribojimai, negaunami leidimai laistymui.

Su kokiomis viltimis pasitinkate Naujus metus?

Asociacijos siekius ir tikslus 2025-iesiems formuosime per visuotinį ataskaitinį susirinkimą. Norėtume tikėtis, kad orų sąlygos, geopolitinė padėtis nepateiks didelių staigmenų ir kitas sezonas bus ramesnis.

Dėkoju už pokalbį.