Vilnius. Dėl itin lietingų orų ir įmirkusios dirvos daliai šalies ūkių nepavyko ištuštinti srutų talpyklų ir patręšti laukų iki teisės aktais nustatyto termino pabaigos. Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos nutarė, kad savivaldybių ekstremalių situacijų centrai srutų išpylimo į laukus poreikį vertins individualiai pagal kiekvieną ūkį. Ir tik susidarius ekstremaliai situacijai konkrečiame ūkyje, galės būti taikomos išimtys leisti dar pilti srutas į laukus. 

Abiejų ministerijų ir LRVK Nacionalinio krizių valdymo centro surengtame pasitarime ieškota sprendimų dėl galimai gresiančios ekstremalios situacijos suvaldymo ir aptarti jos sumažinimo veiksmai.

Sutarta, kad savivaldybės, kuriose ūkiai susiduria su srutų pertekliaus iššūkiu, turi vadovautis Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo punktu „Nuotekų, srutų, kitų teršalų patekimas į vandens telkinį, kai daromas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai“.

Jeigu yra pagrįstų įtarimų, savivaldybėms rekomenduojama situaciją vertinti kaip gresiančią  ekstremalią situaciją. Tam, pirmiausia, būtina tiksliai identifikuoti ūkius, kurie susiduria su srutų pertekliaus problema, taip pat įvertinti srutų kiekį, susikaupusį talpyklose.

Savivaldybių ekstremalių situacijų organizavimo centrai turi individualiai spręsti konkrečių ūkių atvejus ir, įvertinę faktines aplinkybes, ieškoti efektyviausių sprendimų. Srutų išpylimo į laukus poreikis taip pat turi būti vertinamas kiekvieno ūkio individualiai.

„Pabrėžtina, kad sprendimas skleisti srutas laukuose turėtų būti vertinamas kaip paskutinis pasirinkimas. Pirmiausia turi būti ieškoma alternatyvių sprendimų: dalytis laisvomis talpomis tarp ūkių (gal mokant kompensacijas), įrengti, įsigyti papildomas, laikinas talpas, panaudoti kitos paskirties talpyklas ar pan.

Jei nėra alternatyvos, svarbu užtikrinti, kad būtų paskleidžiamas tik toks minimalus srutų kiekis, kuris leistų atlaisvinti vietą srutoms sukaupti iki pavasarinio tręšimo (4 mėn.)“, – pabrėžia aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.