Marijampolė. Igliaukos seniūnijos ūkininkas Kęstutis Mykolaitis garsėja Lietuvoje kaip kokybiškos ekologiškos sojų sėklos augintojas. Šiemet jo laukuose baigia nokti 12 ha sėklinių ukrainietiškos selekcijos Anuška veislės sojų, jas kulti planuojama po poros savaičių. Ūkininko teigimu, šis sezonas buvo beveik idealus sojoms auginti.

Vakar K. Mykolaičio ūkyje Lietuvos ekologinių ūkių asociacija ir Žemės ūkio rūmai organizavo lauko dieną-seminarą „Sojų auginimo patirtis ir galimybės Lietuvoje". Sojos Lietuvoje pradėjo populiarėti prieš trejus metus, kai atsirado galimybė sėti ukrainietiškos selekcijos (genetiškai nemodifikuotas!) sojų veisles.

Profesorius Antanas Svirskis ir kompanijos „AgroYoumis" atstovė Natalija Sibirceva jau džiaugiasi savo darbo rezultatais - sojos Lietuvoje populiarėja

„Jei sojų augintume tiek, kiek rapsų, sutaupytume 10 tūkst. tonų salietros", - skaičiuoja tris dešimtmečius sojas tyrinėjantis profesorius Antanas Svirskis, apgailestaudamas, kad sojos vis dar nėra tyrinėjamos Lietuvoje. Tiesa, pradžia padaryta - šiemet Valstybinės augalininkystės tarnybos veislių tyrimų skyriuose (Kauno ir Pasvalio) tiriamos dvi naujos ukrainietiškos selekcijos sojų veislės.

Ukrainiečių selekcinės kompanijos „Sojevij Vik“ (Sojų amžius) vadovas Ruslanas Muničius patikino, kad mūsų šalies sąlygos tinka sojoms auginti - aktyvių temperatūrų (aukštesnių kaip 10 ^oC) suma pas mus perkopia 1 800, o, tarkime, veislei Anuška pakanka 1 700. Naujausių selekcinių numerių sojoms reikia dar mažiau - 1 600-1 650 aktyvių temperatūrų sumos.

„Jokiu būdu nerekomenduočiau sojų sėti per anksti. Sojos yra trumpos dienos augalas, todėl reikia, kad jos žydėti pradėtų po birželio 22 dienos. Be to, yra dar vienas labai svarbus momentas auginant sojas: kai sojos turi 3-4 lapelius, jos faktiškai dvi savaites stovi vietoje, visiškai neauga, nes šaknys kaupia azotą. Štai tuo tarpsniu būtina pasėlius saugoti nuo piktžolių", - pataria R. Muničius.

Ko reikia sojoms

Ukrainoje sojos išpopuliarėjo labai greitai - nuo 4 tūkst. ha išaugo iki 2 mln. ha. Pasak R. Muničiaus, jų populiarėjimui nemažai įtakos padarė tai, kad žemdirbiai gaudavo dotacijų už sėklinę medžiagą. Tačiau sojų populiarėjimas atsigręžė ir antraip: Ukrainoje didžiulė bėda yra išplitusios genetiškai modifikuotos (GM) sojos. „Sojų veislių falsifikatų - gausybė. Falsifikuojamos ir Anuška veislės sojos. Todėl reikia būti labai atidiems. Tikrąją veislę Anuška platina tik tarptautinė kompanija „AgroYoumis", - pabrėžė R. Muničius.

Selekcinės kompanijos „Sojevij Vik" vadovas Ruslanas Muničius davė daug naudingų patarimų, kaip auginti mūsų laukuose ukrainietiškas sojas

Ši veislė mūsų Lietuvos ūkininkų laukuose yra pati populiariausia, auginama nuo 2010 m. Veislė subręsta per 100-110 dienų, 1 000 sėklų sveria 110-155 g, pupelėse sukaupiama 36-42 proc. baltymų ir 18-22 proc. riebalų.

Ukrainoje sojos sėjamos nuo gegužės 10 iki birželio 10 dienos. Svarbu, kad dirva būtų įšilusi iki 7-8 laipsnių šilumos. Jei dirvoje drėgmės pakanka, sėjama 2-3 cm gyliu. „Nerekomenduojama sėti giliau kaip 6 cm, nes tuomet sojos labai sunkiai dygsta", - sako kompanijos „AgroYoumis" atstovė Natalija Sibirceva. Sojoms svarbu gauti kuo daugiau saulės, tad rekomenduojama sėti taip, kad eilutės eitų iš Rytų į Vakarus.

Optimalus pH sojoms augti - 6,5-7,0. Kai pH daugiau kaip 9,6 ar mažiau kaip 3,9, sojos iš viso neauga. Prieš sėją sėklas būtina inokuliuoti - apvelti gumbelinėmis bakterijomis (nitraginu). Geriausia tai daryti iš karto prieš sėją, saugant nuo tiesioginių saulės spindulių, kad bakterijos neprarastų gyvybingumo. Laikoma, kad gumbelinės bakterijos lemia 30 proc. sojų derliaus.

Lietuvoje gumbelinėmis bakterijomis prekiauja Vėžaičiuose esanti bendrovė „Ekoakademija", kurios vadovė Loreta Motuzienė sakė, kad artimiausiu planuojama atlikti tyrimus, kaip komercinės augalininkystės sąlygomis adaptuojasi gumbelinės bakterijos ir koks inokuliantų poveikis augalams gamybiniuose plotuose. „Draugiškai su augalu šaknų gumbeliuose gyvenančios bakterijos labai aktyviai kaupia atmosferos azotą, taip patenkindamos 70-90 proc. augalo poreikio", - sako L. Motuzienė.

„Ekoakademija" vadovė Loreta Motuzienė aiškino apie gumbelinių bakterijų naudą sojoms

Kol kas Lietuvoje sojų auginama nedaug, todėl jų ligų ir kenkėjų dar beveik nėra. Tačiau didėjant plotus ir keičiantis klimatui, žaladarių gali kasmet daugėti. Ekologiniuose ūkiuose sojų pasėlių priežiūrai rekomenduojama naudoti įvairius biologiniu produktus, kurių plačią gamą siūlo kompanija „Vitera Baltic".

Sėklinis pasėlis baigia bręsti

Ūkininkas Kęstutis Mykolaitis sojas sėjo gegužės 7 dieną - kai tik buvo galima įvažiuoti į dirvą. Sojoms laukas buvo iį anksto kruopščiai paruoštas: nukūlus priešsėlį (kviečius), laukas du kartus nuskustas ir tada suartas, pavasarį dirva dar gerai išlyginta.

„Sėjome su „Väderstad" sėjamąja, uždarę po tris sėklavamzdžius: išėjo 45 cm pločio tarpueiliai", - aiškina ūkininkas. Sėta elitinė veislės Anuška sėkla, tad bus gauta C1 kategorijos sėklinė medžiaga. Pasėlius du kartus akėjo ir du kartus kaupė tarpueilius su savadarbiu kaupikliu. Dar du kartus laukus teko ir ravėti.

Ko gero daugiausia patirties sojų auginime turintys Lietuvos ūkininkai Saulius Daniulis (kairėje) ir Kęstutis Mykolaitis

Ši vasara labai tinkama sojoms: šilta ir pakankamai (bet ne per daug) drėgna. Pernai vasara buvo pernelyg šlapia, tad sojos augo sunkiai. Šiemetinis derlius turėtų būti ne ką prastesnis, negu gauna Ukrainos augintojai.

„Puiku, kad Kęstutis padarė plačius tarpueilius ir juos sezono metu kultivavo. Laukas palyginti švarus. Tai rodo, kad tikrai ir ekologiškai auginamos sojos gali būti nepiktžolėtos. Manau, iš tokio lauko derlius sieks 2,5-3 t/ha", - lauką įvertino Ruslanas Muničius. Jo žiniomis, ekologiškos sojos Europoje šiemet superkamos po 1 050 eurų (3625 litų) už toną. „Tai net viršija mūsų parduodamos sėklos kainą. Vadinasi, sojos tikrai ekonomiškai efektyvus augalas", - sako R. Muničius.

Sėklinis pasėlis baigia bus kuliamas po savaitės ar dviejų - tai priklausys nuo orų. Beje, sojos - puikus priešsėlis, garantuojantis 0,5-1 t/ha derliaus priedą po jų auginamiems kviečiams

Jei sojos kuliamos sausos (iki 14 proc.), jų papildomai džiovinti nereikia. Sėklai skirtos sojos negali būti džiovinamos aukštoje temperatūroje (geriausi aiki 35 laipsnių), nes labai greitai krenta jų daigumas. Perdirbimui skirtos sojos gali būti džiovinamos 60 laipsnių temperatūroje.

Ukmergiškio patirtis

Trečius metus sojas augina Ukmergės rajono ūkininkas Saulius Daniulis. Dvejus metus jis augino sojas palyginti siaurais - 15 cm - tarpueiliais. Augalai augdavo labai laibi ir smarkiai goždavo vienas kitą. „Įsitikinau, kad joms būtini platesni tarpueiliai. Tada saulė greičiau įšildo žemę, augalai auga stambesni, vešlesni, ir derlius būna kur kas didesnis", - patirtimi dalijasi S. Daniulis, šiemet auginantis 100 ha sojų.

Pernai dėl drėgnos ir palyginti vėsios vasaros jo ūkyje sojos brendo labai lėtai, jų kūlimas nusitęsė iki lapkričio. Matyt, dėl tokių oro sąlygų sojų pupelėse susikaupė mažokai baltymų, nors aliejingumas buvo geras. Ekstruduojant tokias pupeles, jos tamsėjo, neturėjo reikiamos spalvos, todėl maisto pramonei netiko - buvo parduotos į Vokietiją kaip pašarinės.

Sojų tarpueiliai K. Mykolaičio ūkyje purenami tokiu savadarbiu padargu

S. Daniulis patarė nebijoti didelės sėklos normos. Sėdamas 15 cm tarpueiliais, jis pasėdavo 100-120 kg/ha, o išplatinus tarpueilius, sėklos norma palikta tokia pat. „Tada sojos būna tankios, vyniojasi viena apie kitą ir labai gerai stelbia piktžoles. Sojos yra pakankamai agresyvūs augalai, tik joms reikia padėti tuo momentu, kai jos kaupia azotą ir augimas faktiškai sustoja. Būtent tuo metu reikia apsaugoti nuo piktžolių", - aiškina S. Daniulis.

„Kai pats paruoši sėklą, yra didelis skirtumas, negu kai ją įsigyji iš „AgroYoumis". Aš bandžiau pats ruošti sojų sėklą, bet kol kas nelabai sekėsi - augalai silpniau augo, gelto. Teko netgi avižų įsėti, nes pasėlis buvo labai silpnas", - prisimena S. Daniulis.

Sertifikavimo įstaigos „Ekoagros" vadovo Gintaro Nagulevičiaus teigimu, pernai ekologiškų sojų pasėliai sudarė 2 500 ha, šiemet - 1 389 ha. „Prisipažinsiu, pernai mes į sojas žiūrėjome skeptiškai ir labai griežtai tikrinome pasėlius. Todėl dabar galima drąsiai sakyti, kad liko tik realūs augintojai", - pabrėžė G. Nagulevičius.

MŪ inf.