Ukmergė. Daugiau kaip penkiolika metų sodininkyste besiverčianti Bronės ir Juozo Zarembų šeima vis labiau nusivilia šia žemės ūkio šaka. Pastaruoju metu apie pelną iš sodo vaisių nė kalba - už išskirtinės kokybės produkciją gaunamomis išmokomis vos pavyksta dengti nuostolius.

Pivonijos seniūnijoje Žuklių kaime esančiame Zarembų ūkyje, kuris užima 25 ha, vaismedžiams skirta apie 3,5 ha. Kitą dalį užima uogynai, daržas, javų laukai.

Iš pradžių pasodino apie 200 obelų. Kasmet vis po plotelį jaunomis obelaitėmis įveisdami, sodą plėtė. Šiuo metu čia auga apie 2800 obelų. Ūkininkai pasirinko pusiau žemaūgių veislių obelis.

Taip pat turi pasisodinę ir kriaušių bei slyvų. Tačiau šių vaismedžių tik tiek, kad prekiaudami turguje obuoliais galėtų pirkėjams pasiūlyti įvairesnį asortimentą.

J. Zaremba sako, kad vaisių derlius šiemet nemenkas ir gražus. Nė lyginti negalima su pernykščiu, kuomet nuo sausros obuoliukai maži buvo.

„Šiemet drėgmės pakako, vaisiai dideli, gražūs. Tačiau šie metai išskirtiniai tuo, kad obuoliai greičiau genda. Mat drėgna vasara - grybinių ligų mėgstamiausios oro sąlygos", - šiųmečio obuolių derliaus ypatumus aptaria ūkininkas.

O auginant išskirtinės kokybės produkciją ir dėl to chemines augalų apsaugos priemones minimaliai naudojant, puolant grybinėms ligoms nuo jų vargu, ar apsiginsi. J. Zaremba prognozuoja, kad nuo ligų supus koks trečdalis derliaus.

Obuolių dydžiui ir kokybei dar reikšmės turėjo ir tai, kad pernai visą sodą kruopščiai išgenėjo.

Nunoko anksčiau

Sodininkas pastebi, kad šį saulėtą rudenį net vėlyvos obuolių veislės greičiau nunoko. J. Zaremba jau realizuoja ne tik rudeninių, bet ir žieminių veislių vaisius.

Vasarinių veislių vaismedžių, pasak ūkininko, daug sodinti neverta dėl realizacijos problemų: „Niekam jų tuomet nereikia. Dauguma gyventojų savo vaisių turi, perdirbėjai irgi kratosi vasarinių obuolių dėl menkesnio jų sultingumo".

J. Zaremba sako, kad perdirbėjams jau pridavęs apie 7 tonas obuolių. Dar tiek pat ketina parduoti artimiausiu metu. Nors kaina, anot jo, graudi - 6 centai už kilogramą, jei pats pristato į vietą, o jeigu parduoda iš namų, už kilogramą moka tik 4 centus.

„Rankos svyra nuo tokių kainų. Priduodi tik dėl to, kad užaugintą produktą supūdyti, išmesti gaila. Nemažai obuolių ir į mišką žvėrims iškeliauja. Jie tai tikrai labiau įvertina", - svarsto pašnekovas.

Saugykla leistų konkuruoti

Kažin ko sodininkas teigia nesitikįs ir iš vėlyvųjų veislių. Mat saugyklų tinkamų neturėdamas negali lygintis su tais, kurie jose obuolius net iki kito derliaus išlaikyti gali.

„Geriausiai išsilaiko tų veislių vaisiai, kurių žievė storesnė. Mūsų sąlygomis vieni tinkamiausių - „Sinap Orlovskij", „Spartan". Sodininkas sako, kad nuskintus obuolius ne iš karto gabena į sandėliavimo vietą. Mat per naktį palaikius nuskintus lauke, vaisiai atvėsta ir tuomet geriau laikosi.

Obuolius sandėliuoja patalpoje, kuri visiškai neatitinka tikros, šiuolaikiškos saugyklos reikalavimų. Mat temperatūra jose nuo oro sąlygų lauke labai priklauso.

„Mūsų patalpose geriausiu atveju iki vasario pabaigos pavyksta išlaikyti. Bet tikrai net ne kiekvieną žiemą taip pasiseka. Jei dideli šalčiai užeina, kad ir kaip dangstyk, neišgelbėsi", - sako J. Zaremba.

Ūkininkas sako, kad vienas didžiausių rūpesčių - patobulinti, moderniau įrengti vaisių laikymui skirtas patalpas. Tuomet galima būtų tikėtis, kad derlių pavyks išlaikyti iki pavasario, kuomet obuoliai įgyja kitą vertę.

Sodininkystė ateities neturi

Europine investicine parama ūkininkas nėra linkęs naudotis - sako, kad tuomet, kai pradiniams įnašams turi savų lėšų, tai apsimoka. Tačiau tuomet, kai sumokėti įnašą, tenka naudotis bankų paslaugomis ir imti paskolą, naudos iš paramos tiesiog negauni.  

Pasak jo, Lietuvoje sodininkystė - viena iš tų ūkio šakų, kurios šviesios ateities neturi: „Kaip pagrindinė ūkio šaka sodininkystė neapsimoka. Domiuosi situacija ir matau, kad ne tik smulkieji, tokie kaip mes, nusivilia, bet ir stambieji sodininkai nelinksmomis gaidomis kalba".

Išrauti ranka nekyla

Žemos obuolių supirkimo kainos, realizacijos problemos pasak ūkininko, ir jį sulaiko nuo tolimesnės sodo plėtros. Tačiau ir išnaikinti sodo neišeina - gaila.

„Tiesiog ranka nekyla. Ateini į sodą, atrodo gražu, vaisiais obelys apkepę. Tik deja, jų pas mus niekam nereikia. Užsienyje, kad ir, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse, obuolių kainos parduotuvėse - kosminės. Bet visokių institucijų barjero tikrai neperžengsi. Išeitis būtų, kaip ir Lenkijoje, kooperatyvų, turinčių saugyklas kurie supirktų ar priimtų obuolius saugojimui, kūrimasis. Dabar realizacija yra kiekvieno sodininko reikalas. O vieni kelis hektarus turintys sodininkai konkuruoti su stambiaisiais, turinčiaisiais sąlygas ilgai išlaikyti obuolius, nepajėgūs", - apie problemas kalba ūkininkas.

Turguje atpigo triskart

Bronė Zarembienė obuolių realizacijos problemas žino ne blogiau už vyrą - moteris savo sodo obuoliais, kitais vaisiais, uogomis, daržovėmis prekiauja turguje.

Sako, kad su obuoliais šiemet į turgų važiuoti nelinksma - jų kilogramo kaina - apie 30-40 centų. Ir tai, pasak jos, tiek tegalima tikėtis už pačius gražiausius, didžiausius vaisius.

Ji bene triskart mažesnė nei pernai, kuomet obuolių kilogramas tokiu pat metu kainavo apie 90 centų.

„Visas išlaidas suskaičiavus, pelno nelieka - už parduotus vaisius tik išlaidas padengti teišeina. Kelionė keliskart per savaitę į turgų, o ir vieta turguje kainuoja. Vienos vietos neužsisakysi, tenka iš karto kokias keturias užsiimti, nes pasistačius porą dėžių pirkėjai jų net nepastebės - jiems reikia pasirinkimo. O kur dar sodo šienavimas, įvairios vaismedžių apsaugos priemonės?" - svarsto moteris.  

B. Zarembienė sako, kad nors darbo ir išlaidų sode daug, sodininkams skaudu, kad „sodininkystė - tuščias darbas".

„Šalies žmonės yra darbštūs, tikrai užaugintų įvairios produkcijos. Tačiau Vyriausybė turėtų labiau remti smulkius ūkius. Nes dirbti norisi tam, kad turėtum pelną, o ne kad padengtum išlaidas", - apmaudo neslepia ūkininkė.  

MŪ inf.