Kaunas. Nors Lietuvoje pavasarinės šalnos nušaldė dalį smidrų derliaus, tačiau nenuvylė smidrų augintojų, jų gretos didėja.

Pasak VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto doc. Audronės Žebrauskienės, Lietuvoje populiarėja vienų iš vertingiausių ir anksčiausiai derančių daržovių auginimas. Šiais metais smidrų deklaruota apie 100 ha, kasmet atsiranda vis naujų augintojų.

Vaistiniai smidrai – delikatesinė, dietinė, vitamininga, nekaloringa daržovė, natūralių vitaminų šaltinis. Maistui vartojami jauni baltųjų ir žaliųjų smidrų ūgliai. Jaunuose smidrų ūgliuose yra žmogaus organizmo lengvai pasisavinamų iki 17 aminorūgščių, cukrų, įvairių mineralinių medžiagų: cinko, magnio, kalcio, seleno ir kt., taip pat karotino, B grupės vitaminų, C vitamino.

„Derlingais metais per gegužės ir birželio mėnesius iš vieno suaugusio augalo galima nupjauti apie 30 ūglių, derlių imant kasdien ar kas 2–3 dienas, jeigu šaltas oras, – teigia A. Žebrauskienė. – Tačiau šių metų vėsus pavasaris ir gegužės mėnesį užsitęsusios šalnos labai pakenkė smidrų derliui.

Tuo metu dieną atšildavo ir ūgliai augdavo, tačiau naktį vis pasikartojančios –5–7 °C šalnos juos nušaldydavo ir tokius pažeistus ir parduoti netinkančius ūglius teko išpjauti.

Orams atšilus, pradėjus augti kokybiškiems ūgliams, jų derlių dar galima imti iki Joninių. Paskui smidrams reikės leisti augti natūraliai, kad sustiprėtų krūmai kitų metų derliui.“

Smidrai vienoje vietoje gali augti nepersodinti 10–20 metų, laiku ir saikingai juos tręšiant organinėmis ar kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis.

Šios daržovės gausiau dera 8–10 metų, vėliau derlius mažėja, kadangi išaugina vis mažesnį kokybiškų ūglių derlių. Todėl A. Žebrauskienė pataria naujai smidrus sodinti į kitą paruoštą lauką nei bandyti išspausti naudos iš senojo smidryno.

Sezono patirtys – nuo šalnų iki sausros

Mažųjų Šelvių kaimo (Vilkaviškio r.) ūkininkai Renata ir Arūnas Vitkauskai, be šilauogių, jau penktus metus augina 38 arus smidrų.Jų laukuose dera ankstyvosios, gausų derlių išauginančios populiariosžaliųjų smidrų veislės Gijnlim ir Aspalim.

Ūkininkas Arūnas Vitkauskas, be šilauogių, augina ir smidrus

Ūkininkas A. Vitkauskas džiaugiasi, kad Lietuvoje šių ankstyvųjų daržovių, skoniu primenančių žaliuosius žirnelius, poreikis kasmet didėja. Skaniausi ir vertingiausi smidrų ūgliai yra švieži, vartotoją pasiekiantys tą pačią ar bent jau kitą dieną iš vietinių augintojų laukų.

Kai smidrų ūgliai yra švieži, tai palenkus jie lūžta, yra labai trapūs, traškūs, o jei pasenę ar suvytę, tai linksta. Beje, prekybos centruose dažniausiai prekiaujama iš Ispanijos ar kitų šalių atgabenta produkcija, kuri dėl ilgos kelionės jau nebūna tokia šviežia.

„Mes mėgstame smidrus, ruošiame labai įvairius patiekalus, taip pat šaldome blanširuotus ūglius, nes šių daržovių derėjimo laikotarpis trumpas. Pastebėjome, kad ir pirkėjai domisi sveiku maistu, vartoja smidrų ūglius salotoms ir užkandžiams, gamina įvairius karštus patiekalus“, – pasakoja ūkininkas.

Užaugintą produkciją Vitkauskai parduodame savo ūkyje, Vilkaviškio turguje, keturiose maisto produktų parduotuvėse ir pagal užsakymus išvežioja į namus. Paruošti ūgliai fasuojami po pusę kilogramo, vieno kilogramo kaina pirmoje sezono pusėje – 10 Eur.

Pasak ūkininko, nors smidrus auginti nesudėtinga, tačiau nuimant ūglių derlių ir juos paruošiant prekybai prireikia daug rankų darbo. Todėl jų ploto nesiruošia didinti ir ateityje augins tik tiek, kiek pajėgia su šeima prižiūrėti.

Kadangi Vitkauskų dirbamuose laukuose vyrauja derlingas priemolis, papildomai smidrų netręšia mineralinėmis trąšomis, nes augalai ilgomis šaknimis maisto medžiagų paima iš gilesnių dirvožemio sluoksnių. Šie augalai atsparūs ligoms ir kenkėjams, smidrų apsaugai augintojas nenaudoja jokių cheminių preparatų.

Ūkininkas pažymi, kad šiemet pavasarį smidrams ypač trūko šilumos. Pirmuosius kokybiškus ūglius Vitkauskai nupjovė balandžio 28 d., paskui prasidėjo 2 savaites trukusios šalnos. Po jų smidrų derlių šeima vėl rinko tik gegužės 10-ąją.

Įprastais metais dažniausiai drėgmės smidrams užtekdavo, tačiau šiemet ilgai trunkant sausrai jos jau tikrai trūksta. Įprastai ūgliai renkami iki Joninių, tačiau ūkininkai dėl sausros šiemetinį sezoną užbaigia kiek anksčiau. Tikimasi, kad po ilgai laukto lietaus augalai atsigaus.

Perspektyvi smidrų plantacija

Jaunoji ūkininkė Monika Liorantaitė iš Vilkaviškio r. Stirnėnų k. per dvejus metus įveisė 3 ha smidrų plantaciją, sodino derlingas, aukštos kokybės populiarias žaliąsias veisles: Gijnlim, Aspalim ir dėl įvairovės intensyvia violetine spalva išsiskiriančius Erasmus.

Smidrų Aspalim ūgliai truputį šviesesni ir išauga geresnės kokybės nei Gijnlim, oErasmus dar pasižymi ir saldesniu skoniu. Dėl to veislių Aspalim ir Erasmus sodinamoji medžiaga yra brangesnė už Gijnlim, nors jie geriausiai pakenčia šalnas.

Smidrai Erasmusjautroki drėgmės trūkumui, todėl nelaistant gali išaugti plonesni ir padžiūvę.

Po žieminių kviečių gerai įdirbtoje derlingoje priemolio dirvoje į išilginį metrą sodino po 3–4 daigus ir paliko1,7 m pločio tarpueilius, pritaikytus pagal naudojamą techniką. Be to, ateityje dalį smidrų Ginjlim ruošiasi apkaupti ir auginti baltuosius ūglius, nes ši veislė irgi tam tinka.

Prieš sodinimą į paruoštas vagas bėrė galvijų mėšlo granulių, kurių tręšimo efektas labiau pasireiškia kitais metais po sodinimo.

Tam, kad geriau susipažintų su smidrų ūglių pjovimu ir paruošimu prekybai, šiemet M. Liorantaitė jau ėmė pirmąjį derlių, apie 1 toną, iš pernai 1 ha sodintų augalų. Pirmuosius ūglius nupjovė balandžio 22 d., tačiau dalį derliaus apgadino šalnos. Teko išpjauti ir nušaldytus visai mažiukus, apie  2 cm dydžio ūgliukus.

Šiemet smidrai nukentėjo nuo šalnų

Pasibaigus šalnoms, derlių ėmė tik iki birželio pradžios, kad nenusilpnintų augalų. Ūglius rišo į ryšulėlius po 500 g ir vieną kilogramą produkcijos. Sezono pradžioje kg kainavo 10 eurų. Dalį smidrų pardavė tiesiai iš ūkio, kitus išvežė į vietinių ūkininkų parduotuvę ir restoranus.

Paskui plantaciją patręšė kompleksinėmis (NPK) trąšomis, kad šią vasarą smidrai labiau sutvirtėtų ir antraisiais metais išaugintų gausesnį derlių.

Jaunoji ūkininkė, gavusi paramą, pirmiausiai išplėtė ūkį, paskui pradėjo statyti sandėlį, kur įrengs rūšiavimo liniją ir specialius šaldytuvus. Kai smidrai derės gausiau, ateityje tikisi produkciją tiekti į prekybos tinklus Lietuvoje.