Kaunas, liepos 20 d. Tarp sodininkų šią vasarą pasklido gandai, kad suaktyvėjo karantininė slyvų liga - slyvų raupligė, kitaip dar vadinama šarka. Nustačius šios ligos atvejus, tenka užkrėstas slyvas išrauti su šaknimis ir sudeginti. Tačiau Valstybinės augalininkystės tarnybos specialistai ramina, kad panikuoti tikrai nereikia - situacija kontroliuojama, o ligos židinių nustatyta nė kiek ne daugiau negu pernai.

„Šiemet iš patikrintų 85 ūkių slyvų raupligė nustatyta trijuose - taigi, tiek pat kiek ir pernai", - paaiškina Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Fitosanitarijos skyriaus vyriausioji specialistė Silvija Pupelienė.

Slyvų raupligės viruso augalai šeimininkai- kultūriniai ir dekoratyviniai Prunus genties augalai. Iš vaismedžių tai būtų slyvos (Prunus domestica ir Prunus salicina), abrikosai (Prunus armeniaca), persikai (Prunus persica), migdolai (Prunus dulcis), o iš dekoratyvinių augalų - smiltyninės kryklės (Prunus besseyi), kaukazinės slyvos (Prunus cerasifera, Prunus insititia), veltininės kryklės (Prunus tomentosa) ir dygiosios slyvos (Prunus spinosa).

Užkrėstus medžius būtina sunaikinti - išrauti ir sudeginti

VAT pareigūnai kasmet gegužės-spalio mėnesiais atlieka fitosanitarinį patikrinimą: ne rečiau kaip kartą per metus tikrinamos augalų šeimininkų augavietes, o vaismedžių ir dekoratyvinių augalų medelynai tikrinami ne rečiau kaip du kartus per metus.

Kilus įtarimui dėl viruso (Plum pox potyvirus), pagal nustatytą metodiką paimami mėginiai, kurie tiriami Fitosanitarinių tyrimų laboratorijoje. Jei tyrimai įrodo, kad virusas tikrai yra, apie tai pranešama augintojui ir paaiškinama, ką daryti. Augintojas privalo kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų, dalyvaujant VAT pareigūnui, užkrėstus augalus ir augalus, turėjusius tiesioginį kontaktą (liečiasi šakomis) su užkrėstaisiais, sunaikinti - iškasti su šaknimis ir sudeginti.

Tais atvejais, kai per nurodytą laikotarpį nėra galimybės augalų iškasti su šaknimis, juos reikia kuo žemiau nupjauti ir apdoroti glifosatu, kol augalai bus galutinai sunaikinti.

Nustačius židinį ir sunaikinus užkrėstus augalus tris vegetacijos periodus iš viruso židinio ir apsauginės zonos (250 m spinduliu aplink židinį) draudžiama išvežti, tiekti rinkai ir dauginti augalus šeimininkus. Tris vegetacijos periodus viruso židinyje ir apsauginėje zonoje turi būti vykdomi fitosanitariniai patikrinimai. Jei tyrimų metu viruso židinyje ir apsauginėje zonoje naujų viruso židinių nenustatoma, šių zonų apribojimai atšaukiami.

Naujam augalų šeimininkų sodui ar medelynui įveisti turi būti naudojama tik sveika sodinamoji medžiaga, o prieš įveisdami sodą ar medelyną, augintojai privalo kreiptis į VAT dėl parinktos vietos fitosanitarinio įvertinimo.

Pradžia - vos įžiūrimos dėmės ant lapų

„Vienintelis būdas išvengti šios slyvų ligos - sodinti devirusuotą sodinamąją medžiagą, - paaiškina Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos vedėja Alma Valiuškaitė. - Taip pat būtina naikinti amarus, nes jie perneša slyvų raupligės virusą". Mokslininkės teigimu, labai svarbu ir tinkama darbo kultūra - įrankių dezinfekavimas, nes užsikrėtimas galimas ir skiepijimo, ir genėjimo metu.

Pasak A. Valiuškaitės, slyvų raupligė labiausiai išplitusi pietryčių Europos šalyse, kur auginami dideli kaulavaisių vaismedžių plotai - Bulgarijoje, Rumunijoje, Čekijoje, Moldovoje, Lenkijoje. Lietuva priklauso tai Šiaurės Vakarų šalių grupei (kartu su Danija, Belgija, Vokietija, Austrija ir kt.), kuriose slyvų raupligę sukeliantis virusas mažai išplitęs.

Ligos požymiai pirmiausia pasirodo ant jaunų lapų - atsiranda mozaikiškų dėmių. Iš pradžių jos būna vos įžiūrimos (geriausiai matomos pakėlus lapą prieš šviesą) ir lapų spalvos pakitimus galima sumaišyti su maisto medžiagų trūkumo požymiais. Tačiau palaipsniui dėmės ryškėja, plečiasi (tik neturi ryškių ribų) ir ilgainiui persimeta ant vaisių. Užkrėsti slyvų vaisiai būna išmarginti įvairių formų dėmėmis, kurios iš pradžių būna tamsiai žalios spalvos, o paskui įgauna violetinį atspalvį. Pakitimai yra ne tik odelėje, bet ir minkštime - perpjovus slyvą matyti rūdžių spalvos drebutinė masė.

„Mažėja derlius, krenta vaisių kokybė", - tokias ligos pasekmes vardija A. Valiuškaitė. Laikui bėgant, liga labai nualina vaismedį ir jis gali visai nederėti. Jei slyvų sode yra bent vienas užkrėstas vaismedis, užkratas gali išplisti labai greitai, jo plitimą ypač paspartina amarai. Pastebėjus įtartinus požymius ant lapų ar vaisių, būtina nedelsiant apie tai pranešti VAT specialistams.

MŪ inf.