Vilnius. Mainais LSMU Gyvulininkystės institutui siūlomi sklypai šiuo metu nuomojami bendrovei „Genetiniai ištekliai“. Pastarosios atstovai teigia, kad sklypus atidavus būtų stabdoma avininkystės padalinio veikla.

Už naudojamos valstybinės žemės perleidimą Vokietijos „Rheinmetall“ amunicijos gamyklai Radviliškio rajone Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU) svarstoma perduoti šešis netoli Šeduvos ir Baisogalos esančius atskirus žemės sklypus.

BNS turimi Vyriausybės kanceliarijos parengti dokumentai rodo, kad penki iš jų šiuo metu nuomojami Turto banko valdomai ir privatizuojamai galvijų auginimo veislei ir mėsai bendrovei „Genetiniai ištekliai“. 

Bendrovė teigia, kad sklypų, kurių didžioji dalis naudojama avims ganyti ir gaminti pašarus, paėmimas sustabdytų jos avininkystės padalinio veiklą. Dėl to „Genetiniai ištekliai“ praėjusią savaitę kreipėsi į Žemės ūkio, Ekonomikos ir inovacijų ministerijas, Nacionalinę žemės tarnybą bei Turto banką.

„Nebus galimybių išlaikyti turimas avis ir tinkamai atlikti anksčiau minėtas funkcijas (dviejų avių veislių išsaugojimas, joms skirtų pašarų gamyba – BNS), taip pat lieka neaišku, kas bus su 18 avininkystės padalinyje dirbančių darbuotojų“, – teigiama praėjusią savaitę valstybės institucijoms išsiųstame bendrovės rašte. 

„Prašome informuoti, kokių veiksmų bus imtasi dėl bendrovės privatizacijos ir avininkystės padalinio likimo“, – nurodoma dokumente. 
„Genetiniai ištekliai“ skelbia apie jos žemės perėmimą sužinojusi praėjusį trečiadienį vykusiame įmonės valdybos posėdyje. 

Registrų centro duomenimis, penkių netoli Šeduvos, Užuovėjos, Puipių ir Pavartyčių kaimuose esančių sklypų nuomos  „Genetiniams ištekliams“ sutartys galioja iki 2030-ųjų kovo. 

Pasak įmonės, Šeduvoje įsikūręs jos avininkystės padalinys iš valstybės nuomoja iš viso beveik 383 ha žemės, o netoli Šeduvos esantys sklypai naudojami avių auginimui bei pašarų gamybai. 

„Genetiniai ištekliai“ rašte nurodo, jog gegužės 1-ąją jos avininkystės padalinyje buvo laikoma 2250 avių, iš kurių 781 – Lietuvos juodgalvės bei 30 – vietinės šiurkščiavilnės. Bendrovė teigia pagal dvi su Nacionaline mokėjimo agentūra pasirašytas sutartis iki 2027-ųjų įsipareigojusi išlaikyti 905 ir 34 šių veislių avis. 

Įmonė skelbia padalinyje turinti ir centrą, kuriame surenkamos ir į kitas Europos šalis eksportuojamos avys.  

„Genetiniai ištekliai“ augina galvijus mėsai ir pienui, užsiima javų, pluoštinių ir aliejinių augalų sėklininkyste, eksperimentine, mokomąja ir bandomąja veikla bei saugo ir veisia Lietuvos vietines šiurkščiavilnes ir juodgalves avis.

43 proc. įmonės pardavimų sudaro augalininkystė, 42 proc. – pienas, 10 proc. – galvijai, 4 proc. – avys. Bendrovės avininkystės padalinys įsikūręs Pavartyčių kaime, augalininkystės – Panevėžio rajone, Upytės kaime. Be šių kompleksų, bendrovė valdo 168 ha ploto 140 žemės sklypų ir nuomojasi virš 1,6 tūkst. ha sklypų.

Bendrovė įkurta 2019 metais sujungiant „Šeduvos avininkystę“ ir Upytės eksperimentinį ūkį. Turto bankui įmonė perduota 2023 metų spalį, iki tol ją valdė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).

Siūlo universitetui perduoti avininkystės padalinį

Bendrovės „Genetiniai ištekliai“ vadovas Audrius Zalatoris teigė, kad iš jos perėmus avininkystės padaliniui nuomojamas žemes, bet paliekant likusį turtą, vasarą nebūtų kur ganyti avių bei ruošti žiemai pašarų.   

„Turime padalinį Panevėžio rajone, Upytėje, tai pašarus gal ir galėtume vežti, transportuoti 50-ies kilometrų atstumu, bet jau yra papildoma kaina, išlaidos“, – BNS antradienį sakė A. Zalatoris. 

Vis dėlto, jo teigimu, ir tokiu atveju išliktų klausimas dėl avių ganymo šiltuoju periodu. Anot A. Zalatorio, LSMU kartu žemėmis iškart galėtų būti perduotas ir visas Šeduvoje esantis įmonės avininkystės padalinys su gyvuliais bei pastatais. 

„Tada reikėtų mus reorganizuoti atskiriant avininkystės padalinį ir tą visą padalinį su visu turtu ir žeme perduoti Lietuvos sveikatos mokslų universitetui. Dabar paima žemę ir palieka turtą – avis, tvartus, visa kita, tai nežinau...“, – sakė jis. 

Pasak įmonės vadovo, institucijos apie planuojamą paimti žemę bendrovę galėjo informuoti ankstyvą pavasarį. 

„Genetinius išteklius“ valdančio Turto banko atstovo Karolio Vaitkevičiaus teigimu, Vyriausybei nusprendus paimti iš įmonės nuomojamas žemes, keistųsi jos veiklos apimtys, turtas vertė, todėl gali būti iš naujo skelbiamas bendrovės pardavimo aukcionas su nauja pradine kaina. 

Dabar 100 proc. „Genetinių išteklių“ akcijų pardavimo aukcionas numatytas birželio 7 dieną, o jų pradinė kaina yra beveik 2,8 mln. eurų.