Kėdainiai. Praėjusią savaitę Nacionalinės žemės tarnybos vadovas Vitas Lopinys susitiko su Pelėdnagių ir Kalnaberžės kaimų ūkininkais dėl valstybinės žemės pirkimo sunkumų.

Paguodžiančių žinių žemdirbiai neišgirdo, tačiau vilnietis svečias išsivežė nemažai vertingų pastabų, kaip ateityje išvengti nesusipratimų žemės pardavimų sandoriuose.

Kodėl su V. Lopiniu panoro susitikti pelėdnagiškiai ir kalnaberžiečiai? Ogi todėl, kad šiose apylinkėse esančiose kadastrinėse vietovėse jau parengti žemės pardavimo projektai ir išlindo skaudūs sandoriai.

Pasirodo valstybinės žemės pirkimui prašymai buvo priimami gana ribotą laiką ir laiku neparašiusieji prašymų jos nusipirkti kol kas negalės, nebent žemės liktų. Tada bus skelbiami nauji prašymų teikimo terminai.

Praėjusią savaitę Nacionalinės žemės tarnybos vadovas Vitas Lopinys susitiko su Pelėdnagių ir Kalnaberžės kaimų ūkininkais valstybinės žemės pirkimo klausimu

Laiku negavo informacijos

„Viskas priklausė nuo žemėtvarkininkų geranoriškumo. Tiesiog mes laiku negavome informacijos, kada, kaip ir kokius prašymus reikia pateikti. Kai užsukdavome pas žemės reikalų specialistus, dažniausiai išgirsdavome, kad nėra čia ko vaikščioti, dirbame žemę, tad nesitrukdykime. Dabar aiškėja, kad šimtai ūkininkų laiku neparašė pirkimo prašymų arba nepristatė visų reikiamų dokumentų."- sakė Pelėdnagių seniūnijoje ūkininkaujanti Genė Gembeckienė.

Kai kas valstybinę žemę pagal nuomos sutartis dirbo po penkiolika ar dešimt metų, bet jos negali nusipirkti, nes atsirado landesnių ir apsukresnių kolegų, kurie padedami žemėtvarkininkų ir prašymus parašė pirmieji ir viską padarė teisingai. „Mes norėtos įsigyti valstybinės žemės negalime, nes laiku visko nesusitvarkėme, nes buvome laiku neinformuoti", - susitikime su Nacionalinės žemės tarnybos vadovu guodėsi ūkininkė

Gembeckiai dirba 150 ha žemės, iš jų tik 42 ha yra nuosava, kita nuomojama. Gembeckių likimas gana miglotas, jų darbai priklauso nuo žemės savininkų geranoriškumo. „Dalį žemės nuomojamės iš privačių žmonių, tačiau dirbame ir valstybinės žemės nemažus plotus. Nežinia, kas bus, kai ji bus parduota. Ar naujieji savininkai sutiks žemę nuomoti, labai abejojame. Tad mums teks mažinti veiklą. Panašus likimas laukia ir ne vieno mūsų kaimyno bei bičiulio", - liūdnai konstatavo G. Gembeckienė.

Klaidų neišvengta

Žemės tarnybos vadovas V. Lopinys pripažino, kad kuriant žemės pardavimo įstatyminę bazę padaryta nemažai klaidų. „Dabar akivaizdu, kad padaryta klaidų įstatymuose. Tačiau iki šiol įvykusių sandorių atšauki negalime. Atgaline data keisti įstatymų nebegalime. Galime tik pasimokę iš klaidų ateityje išvengti nesutarimų. Taip jau buvo nutarta, kad žemės pirkimo prašymai priimti iki 2012-ųjų rugpjūčio 24 dienos. Laiku prašymų neparašiusieji kol kas negalės valstybinės žemės pirkti. Nebent jos liktų ir tada bus skelbiami nauji konkursai. Man labai sunku kalbėti apie praeities sprendimus, nes aš Tarnybai vadovauju neseniai. Apmaudu, kad iškyla faktų, jog žemėtvarkininkai laiku nepaskelbdavo informacijos. Dabar stengiamės visus sprendimus ir naujienas perduoti žemdirbiams. Man suprantamas ūkininkų, dirbančių nuomojamą žemę, noras ją nusipirkti, tačiau aš negaliu nieko padaryti, jei laiku nepateikti visi reikalingi dokumentai. Gaila, kad atsiranda žmonių, kurie po dešimt metų dirbo keletą hektarų valstybinės žemės, o dabar ją nuperka stambūs ūkininkai, ir maži ūkeliai turi stabdyti veiklą. Suprantu, kad taip atimamas iš žmonių pragyvenimo šaltinis, tačiau laiko atsukti ir pakeisti įstatymų aš negaliu", - sakė V. Lopinys.

Jis pripažino, jog jau prasidėjo ir teismai dėl žemės pardavimų, tačiau kol kas nebuvo sandorių, kurie būtų pripažinti sudaryti nusižengiant įstatymas. Vadinasi, padaryta spragų kuriant įstatymus, o jų pagrindus kūrė Žemės ūkio ministerijos specialistai bei vadovai.

Gąsdina mažažemiai įsibrovėliai

Kėdainių krašto ūkininkai V. Lopiniui perdavė prašymą apsaugoti juos nuo grėsmingų įsibrovėlių. „Panašu, kad apsukrūs galvočiai vėl ruošiasi piktavališkiems kėslams. Mat įvairiose vietose greta sėkmingai keliasdešimtyje hektarų ūkininkaujančių žemdirbių jų pašonėje laisvuose plotuose po keliasdešimt arų žemės nusipirko stambieji ūkininkai. „Girdisi kalbų, kad įstatymo pakeitimuose numatoma, kad  žemių savininkai norėdami parduoti žemę pirmiausia turės ją pasiūlyti greta turintiems žemės. Tai išeina taip, kad mes savo žemes galėsime parduoti tiems, turintiems 20 ar 30 arų, bet ne savo kaimynams ar bičiuliams, kurie mums padeda, bet ūkininkauja už kelių kilometrų. Panašu, kad grįžtame į tuos tamsius laikus, kada dėl žemės brolis brolį puldavo ir nesantaikos karus skelbdavo. Gaila, jog valstybė nesugeba apginti paprastų silpnų ir sąžiningų žmonių", - nuogąstavo pelėdnagiškė G. Gembeckienė.

Prašymų daugiau negu žemės

Pasak Nacionalinės  žemės tarnybos Kėdainių skyriaus vedėjos Elvos Druktenienės, problemų dėl žemės pirkimo kylą visoje Lietuvoje, o Kėdainiuose ypač. Mat čia gana derlingos žemės ir daug ūkininkaujančių žmonių. „Žemės klausimai visada buvo ir yra aktualūs. Dabar lieka tikėtis tik žemės savininkų geranoriškumo nuomojant naujai įsigytus pirkinius. Nemanau, kad visi naujieji žemės savininkai atsakys žemes po keliolika metų dirbantiems kolegoms. Manau, kad šioje vietoje nugalės geranoriškumas, o ne tušti principai", -  guodžia E. Druktenienė.

 Kėdainių rajone valstybinės žemės pardavimai numatyti 38 kadastrinėse vietovėse. Dešimtyjre jų projektai jau parengti, kitur dar bus tvarkomi. Iš viso per 13 tūkst. ha nori nupirkti 687 fiziniai ir 54 juridiniai asmenys.

Pasak E. Druktenienės, pateiktuose prašymuose norima įsigyti daugiau žemės negu jos turima parduoti. „Taip jau yra, kad žemė labai vertinga ir patikima investicija, tad jos ir norima pirkti. Be to, jei pridėtume dar ir tuos, kas pavėlavo su pirkimo prašymais, tai pirkėjų eilė dar pailgėtų. Dirbame vadovaudamiesi turimais įstatymais, jei kas bus pakeista, tada dirbsime pagal naujas tvarkas", - sakė Nacionalinės  žemės tarnybos Kėdainių skyriaus vedėja.

MŪ inf.