Kėdainių r. Algimantas ir Stasė Kižauskai vieni pirmųjų Kėdainių r. pradėjo savarankiškai ūkininkauti, tvarkyti melioracijos sistemas laukuose ir dabar džiaugiasi ne vien savo, bet ir drauge ūkininkaujančių sūnų Mariaus ir Modesto ūkių derliais.

Kižauskai pradėjo ūkininkauti nuo keliolikos hektarų, dabar su atskirus ūkius įregistravusių sūnų Mariaus ir Modesto šeimomis bendrai valdo ir dirba 1 000 ha modernų augalininkystės ūkį. Jį šeima išplėtė palaipsniui.

A. Kižauskas – autotransporto inžinierius, šios žinios itin pravertė, kai laukuose pradėjo tvarkyti melioracijos sistemą.

„Pas mus dirvožemių našumas siekia 54, daugiausia – 64 balus. Blogų žemių nėra, tačiau melioracijos sistemos buvo senos, vietomis užakusios. Drenažą ėmėme valyti ten, kur telkšodavo balos. Po truputį viską tvarkėme savo rankomis. Kartą žemės ūkio parodoje pamatėme latvišką drenažo plovimo įrangą. Ją įsigiję palaipsniui išvalėme visus laukus“, – pasakoja ūkininkas.

Siekdami pagerinti dirvožemius, ūkininkai pradėjo laukus tręšti granuliuotomis organinėmis trąšomis iš Belgijos paukštynų. Beriama po 600 kg/ha nukūlus rapsus, prieš žieminių kviečių sėją. Per metus patręšiama apie 100 hektarų.

Pirmasis darbas – patręšti žiemkenčius

Ūkyje auginami žieminiai kviečiai ir rapsai. Vasarojui skirtuose laukuose sėjami salykliniai miežiai, pupos, cukriniai runkeliai. Pagal sėjomainą po rapsų ir pupų sėjami žieminiai kviečiai. Pastaruosius nukūlus kaip tarpinis pasėlis auginamas žirnių su miežiais mišinys, kuris vėlai rudenį suskutamas.

A. Kižauskas sako, kad siekia maksimalaus derliaus, todėl pasėliams netaupo – tręšia augalus tiek, kiek jiems reikia. Žinoma, be reikalo neišlaidauja, ypač įvertinęs, kiek pastaraisiais metais pabrango trąšos.

Žieminių augalų pasėliuose pirmas darbas pavasarį – tręšti azoto trąšomis. Algimantas į laukus nesiveržia kuo anksčiau. Palaukia, kol dirvožemis pradžius tiek, kad neklimptų technika. Tuomet beriamos azoto trąšos (apie 70 kg/ha N). Pirmą kartą naudojamos birios, antrąjį – skystos, paskui vėl birios (azoto ir sieros). Iš viso per vegetaciją žieminiai kviečiai azotu tręšiami tris kartus, bendra veikliosios medžiagos norma – iki 180 kg/ha. Panašiai ir žieminiams rapsams, tik jiems tinkamesnis sulfatas, nes turi sieros.

Ūkyje žieminių kviečių derlius vidutiniškai siekia apie 7 t/ha, rapsų – 3,5 t/ha, salyklinių miežių – 5–6 t/ha, pupų – iki 4–5 t/ha.

Vis dar augina cukrinius runkelius

Kižauskai nuo seno augina cukrinius runkelius ir neplanuoja jų atsisakyti. „Auginant runkelius darbo daug. Derlių nukasant reikia nemažai žmonių. Turime visą techniką, reikalingą jiems sėti, nuimti“, – paaiškina A. Kižauskas.

Taigi, brangios investicijos padarytos, todėl prasminga toliau auginti runkelius. Šakniavaisių derliai nenuvilia: prikasama nuo 70 iki 80 t/ha, o vienais metais pavyko gauti ir 90 tonų.

Po cukrinių runkelių ūkyje sėjami vasariniai salykliniai miežiai. Tiesa, šiemet runkelių plotus truputį sumažins, nes ne prie visų laukų yra gerų kelių, kad galėtų šakniavaisius išvežti.

Dar augina pupų. Anksčiau bandė sėti ir žirnių, bet jie, pasak ūkininko, opesni, pagula. Be to, sutampa jų ir kviečių derliaus nuėmimo laikas. O pupos kuliamos vėliau, kai kiti pasėliai jau nuimti, tad tolygiau pasiskirsto darbai.