Kaunas, sausio 16 d. Augindami javus, žemdirbiai augina ir šiaudus - pastarųjų gamybos potencialas siekia 4 mln. tonų kasmet. Apie 15-20 proc. šio kiekio lieka laukuose, maždaug tiek pat sunaudojama pašarams ir kraikui, iki 1 proc. - daržininkystei ir energijos gamybai, o apie 60 proc. šiaudų derliaus nepanaudojama.

Šis šiaudų kiekis - apie 2,4 mln. tonų - teoriškai galėtų būti panaudotas energetinėms reikmėms.

Šalies bioenergetikos srities specialistai skaičiuoja, kad iš augalinės kilmės atliekų būtent šiaudai sudaro didžiausią potencialą žemės ūkyje. „Įvairių skaičiavimų duomenimis, galimų panaudoti šiaudų energija sudarytų 120 000 tne (tonų naftos ekvivalentų) per metus", - praėjusią savaitę organizuotame seminare „Biomasės bioenergetikai plėtros perspektyvos ir iššūkiai" sakė Lietuvos energetikos instituto Efektyvaus energijos naudojimo tyrimų ir informacijos centro vadovas Romualdas Škėma.

Didžiausias tokio kuro atsargas turi tos apskritys, kurios daugiausia augina javų - Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės ir Kauno apskritys. Pagal šilumingumą 1 t šiaudų gali pakeisti 0,28 t mazuto. Taigi, sunaudojus kurui 500 000 tonų šiaudų, kasmet šalyje būtų galima sutaupyti 140 000 t įvežtinio kuro.

Šiaudų kūrenimo specifika

Šiaudai priskiriami kurui, kurį deginant atmosferoje nepadidėja anglies dioksido (CO2) kiekis, nes tas anglies dioksido kiekis kitais metais javams augant absorbuojamas iš oro. Šiaudų pelenų sudėtyje yra kalio, magnio, fosforo, kalcio ir kitų elementų, kurie gali būti naudojami kaip trąšos žemės ūkyje. Pelenuose būna nedidelis kiekis sunkiųjų metalų (vario, cinko, alavo, nikelio, chromo, kadmio ir kitų), todėl prieš nusprendžiant, ar jie tinka laukams tręšti, reikėtų atlikti jų cheminės sudėties analizę.

Tiesa, kaip pastebi Kauno technologijos universiteto docentas Egidijus Puida (nuotraukoje), šiaudų deginimas turi tam tikros specifikos. Sieros ir chloro kiekis šiauduose yra 50 ar net 100 kartų didesnis negu medienoje. Naudojant kurui šiaudų granules buitiniame katile, dūmai dažnai atšąla iki rasos taško, jungdamasis su vandeniu chloras sudaro rūgštinę terpę ir dėl to vyksta aktyvi korozija.

Šiaudų pelenų lydymosi temperatūra yra gerokai žemesnė už medžio pelenų lydymosi temperatūrą. Palyginimui: kviečių šiaudų pelenų lydymosi temperatūra yra 998 ^oC, o eglės - 1 426 ^oC. Tai taip pat problema, nes kūrenant šiaudų granulėmis, deginimo kameroje susidaro nemažai šlako.

Selekcininkai turėtų pasukti į priešingą pusę?

Šiaudų derlingumas priklauso nuo grūdinių augalų rūšies, veislės, klimato sąlygų ir pan. Šiaudų ir grūdų derlingumo santykis gali kisti nuo 0,6 iki 1,2 proc. „Jei ateityje augtų šiaudų biokurui poreikis, galima galvoti apie grįžimą prie ilgus šiaudus auginančių javų veislių", - galimą alternatyvą siūlo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius Zenonas Dabkevičius.

Ne vieną dešimtmetį javų selekcininkai ėjo ta kryptimi, kad javų stiebai trumpėtų, bet jei reikėtų grįžti prie ilgastiebių, viskas įmanoma - Augalų genų banke saugoma rugių veislės Lietuvos III-ieji selekcinė medžiaga, šie rugiai išaugindavo net 2 m ilgio stiebus.

Grūdų augintojai teigia: šiaudų parduoti neapsimoka

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Romas Majauskas nemano, kad šiaudų kūrenimas yra pats tinkamiausias jų panaudojimo būdas. „Šiuo metu kuriasi labai daug kompanijų, kurios nori gaminti biokuro granules iš šiaudų. Bet reikia nepamiršti ir to, kad, mažėjant galvijų, mažėja ir daugiamečių žolių plotai, kurie yra viena geriausių dirvos derlingumą atstatančių priemonių, taigi, dirvožemio gerinimo priemone lieka šiaudų įterpimas", - mano R. Majauskas. Jo teigimu, išvežant šiaudus iš laukų, dirvožemis bus alinamas ir planuojamam derliui gauti reikės daug daugiau investicijų į trąšas ir kitas priemones.

„Už šiaudus siūloma kaina yra labai maža, įvertinant tai, kiek su šiaudais išvežama azoto, sieros, kalio, fosforo, kalcio ir kitų medžiagų. Mokslininkų yra apskaičiuota, kad tonoje šiaudų vien tik fosforo ir kalio yra maždaug už 80 Lt, o kur dar kitos medžiagos. Nepamirškime ir humuso svarbos: jei laukai netręšiami mėšlu ir dar šiaudai išvežami, dirvose humuso kiekis neišvengiamai mažės", - sako R. Majauskas.

Grūdų augintojai mano, kad šiaudų kainos, kaip ir grūdų kainos, visoje ES turėtų būti apylygės, nes rinka yra bendra. Pavyzdžiui, Anglijoje šiaudai kainuoja ne mažiau kaip 50 svarų (per 200 Lt) už supresuotą toną, paimant iš ūkininko kiemo. Mūsų augintojai kol kas gauna perpus mažiau - rinkoje nusistovėjusi šiaudų kaina yra apie 100 Lt/t.

Lietuvos sąlygomis, atsižvelgiant į augalų rūšį, veislę, derlingumą, iš vieno hektaro surenkama vidutiniškai 2-5 t šiaudų. Skaičiuojama, kad esant šiaudų derliui 4 t/ha, į dirvožemį su jais gali būti sugrąžinta 14-22 kg azoto, 3-7 kg fosforo, 22-55 kg kalio, 9-37 kg kalcio, 2-7 kg magnio ir augalams reikalingų medžiagų.

MŪ inf.