Basf A1 2024 07 01 Basf m1 2024 07 01
Ūkis
Šiaudų granulių gaminti nebeapsimoka?

Šakiai. Prieš dešimtmetį, pasinaudojus ES parama, Lietuvoje ėmė kurtis šiaudų granulių gamintojai. Šis verslas tuomet atrodė labai perspektyvus. Tačiau rinkoje situacijai keičiantis tik nedaugelis sugebėjo prisitaikyti ir neužsidaryti.

Vienas tokių gamintojų – Šakių r. įsikūrusi bendrovė „Barzdų agroservisas“, kuri ne tik turi 950 ha augalininkystės ūkį, bet ir teikia agroserviso paslaugas, ruošia sėklas ir gamina šiaudų granules. Pastarųjų daugiausia eksportuojama, nes taip pavyksta gauti didesnę kainą.

„Jau 10 metų turime cechą. 2012 m. gavome ES paramą įrangai įsigyti, bendrovės gamybinėje bazėje pastatėme naują pastatą ir dirbame“, – sako „Barzdų agroserviso“ direktorius Almantas Pališkis.

Bioversija 2024 07 09 m7

Jis mena, kad buvo laikas, kai dirbdavo net 3 pamainomis. Tuomet per sezoną, kuris paprastai prasidėdavo žiemą, pagamindavo po 3 tūkst. t produkcijos. Pastaraisiais metais gaminama mažiau – iki 1 tūkst. t.

„Granulių gamybos savikaina labai išaugo. Jeigu pirkėjai mokės tiek, kiek prašome, gaminsime“, – sako bendrovės „Barzdų agroservisas“ direktorius Almantas Pališkis

Pokyčius lėmė pasikeitusi situacija granulių ir trąšų rinkose. Kaip tai susiję?

„Prieš keliolika metų laukus pradėjome tręšti paukščių mėšlu. Jį veždavome iš paukštynų, kurie neturėjo jo kur dėti, veltui siūlydavo, kad tik paimtume. Mėšlas gulėdavo laukuose rietuvėse, aplinkosaugininkai paukštynus net bausdavo. Buvome vieni pirmųjų, kurie pradėjo laukus gausiai tręšti paukščių mėšlu. Tuomet visus šiaudus galėjome panaudoti granulių gamybai, nes organikos laukuose netrūko“, – pasakoja bendrovės vadovas.  

Laikui bėgant ir kiti augalininkystės ūkiai suprato, kad paukščių mėšlas – gera ir gana nebrangi trąša. Todėl jo paklausa ir kaina vis augo. Kažkada už toną mėšlo paukštynai prašydavo vos 5 Eur, o dabar – net 25 Eur/t.

„Mums jau brangu, nors dar po truputį perkame ir tręšiame. Todėl dabar gaila iš laukų išvežti šiaudus, nes jie irgi papildo dirvožemį organika“, – sako A. Pališkis.

Pasak jo, jeigu už granules dar gautų didelį pelną, joms gaminti naudotų daugiau šiaudų. Tačiau pelnas tapo menkas, todėl ir svarstoma, ar verta iš laukų šiaudus išvežti.

Granulėms gaminti naudojami kviečių šiaudai

Tad pastaraisiais metais bendrovės ceche gamybos apimtys sumažintos. Tačiau jo visiškai uždaryti, kaip tą padarė ne vienas anksčiau šalyje veikęs granulių gamintojas, dar nesirengiama. Ceche žiemą darbo turi 2–3 žmonės.

Šiaudų granules galima naudoti kurui arba kraikui. Barzduose pagaminta produkcija eksportuojama į Švediją, Vokietiją, Nyderlandus, Šveicariją, Suomiją, kur daugiausia naudojama žirgynuose ar paukštynuose kraikui.

Šiaudų granulės tinka kraikui ir kurui

Kaip pasakoja A. Pališkis, prieš keliolika metų šiaudų granules gaminančių nedidelių įmonių Lietuvoje įsikūrė daug, o dabar, jo žiniomis, liko vos kelios. Daugiausia tai – cechai ūkiuose ar žemės ūkio bendrovėse, kurie patys užsiaugina gamybos žaliavos, t. y. šiaudų.

Įmonėms, kurios šiaudų neturėjo, apsirūpinti žaliava tapo sudėtinga. Mėšlo neturintys augalininkystės ūkiai šiaudus verčiau palieka laukuose kaip organiką, nes jų parduoti neapsimoka.

Šiaudų granulių gamybos cechas Barzduose

Dabar šiaudų granulių gamintojams smogė dar viena problema – labai išaugusios elektros kainos. „Granulių gamyba labai pabrango. Vien elektros išlaidos padidėjo iki 100 Eur/t produkcijos. O dar reikia įvertinti darbo sąnaudas, žaliavos savikainą. Jeigu pirkėjai už granules mokės tiek, kiek prašome, gaminsime“, – sako A. Pališkis.

Dabar tona šiaudų granulių rinkoje kainuoja apie 250 eurų. Bendrovė produkciją dažniausiai realizuoja padedant tarpininkams, kurie vėliau ją eksportuoja.

Autorius: Rasa Jagaitė
    Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

    (0)

    Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

    Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

    Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

    Apklausa
    Kas dar, be uždarbio, skatina ūkininkauti?
    Visos apklausos