Kaunas. Pavasaris dar tik žengia pirmuosius žingsnius, tačiau jau matyti, kad žiemkenčiai peržiemojo puikiai. Šiemet šalyje gali būti prikulti rekordiniai kviečių kiekiai - vien žieminių kviečių 2014 m. rudenį buvo pasėta apie 530 tūkst. ha.

Iš viso žiemkenčių buvo pasėta 764 tūkst. ha - standartiškai būdavo apie 500 tūkst. ha. Įvertinant tai, kad žiemkenčiai puikiai peržiemojo, o šalyje paprastai visų pasėlių plotas būna šiek tiek per 1 436 tūkst. ha, vasarojaus bus pasėta mažiau - vietoj įprasto milijono hektarų šiemet bus apie 750 tūkst. ha. Tai reiškia, kad pavasario darbymetis, ko gero bus, mažiau įtemptas.

Tokius skaičius įvardijo bendrovės „Linas Agro“ specialistai tradicinėje metinėje konferencijoje „2015 m. sezono aktualijos: iššūkiai ir sprendimai", kuri vakar buvo organizuota Kėdainių, Kauno, Kaišiadorių, Šakių, Jonavos, Ukmergės, Širvintų, Raseinių, Tauragės, Jurbarko, Šilalės rajonų žemdirbiams.

Tradicinės sezono pradžios „Linas Agro" konferencijos visada sutraukia daug žmonių - renginiai jau įvyko Panevėžyje, Šiauliuose, Palangoje, Kaune, o rytoj vyks Marijampolėje

Pasak „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovo Andriaus Lukoševičiaus, šiemet žiemkenčiai ištvėrė visas grėsmes: ilgą ir šiltą rudenį (kviečiai tokiais atvejais būna linkę peraugti), nepastovią sniego dangą, trumpalaikę neigiamą temperatūrą (šią žiemą ji krito žemiausiai iki 14 laipsnių šalčio - tai tikrai nepavojinga). Lomose kai kur susidariusios perteklinio vandens balos taip pat jau po truputį dingsta.

Žinoma, pasėliams grėsmių dar liko - jei smarkiai svyruos dienos ir nakties temperatūros (nuo 10 laipsnių šilumos iki 10 laipsnių šalčio), tai gali kilnoti žemę ir nutraukti augalų šakneles. Tačiau bendras pasėlių vaizdas pavasario pradžioje nuteikia labai optimistiškai. „Pasėliai kaip niekada tolygūs, be išretėjimų, vadinasi galima prognozuoti apie 1 t derliaus priedą naudojant tas pačias agrotechnikos priemonės, kurios naudojamos paprastai", - apibendrino A. Lukoševičius.

Kuo anksčiau suaktyvinti augalus

Pirmieji ankstyvo pavasario pasėlių priežiūros darbai - patręšti NPK trąšomis ir laiku atiduoti azoto trąšas, kad būtų suaktyvinta fotosintezė. „Linas Agro" pesticidų prekybos vadovas Petras Kiseliovas priminė, kad nors šalies dirvose mikroelementų yra nemažai, tačiau dėl nepalankių oro sąlygų augalai ne visuomet juos geba pasisavinti. Todėl kartu su makroelementais augalams būtina duoti ir mikroelementų. Taupant pastarųjų sąskaita, galima prarasti kur kas daugiau.

Pesticidų prekybos vadovas Petras Kiseliovas pristatė platų spektrą naujų ir jau išbandytų augalų apsaugos produktų, siūlydamas ieškoti racionaliausių sprendimų: naujausi produktai paprastai būna brangiausi, tačiau ne visada geriausi

Tonai kviečių užauginti reikia 20-25 g boro, 8-11 g vario, 40-50 g cinko, 70-80 g mangano, 320-360 g geležies. Tręšimui per lapus „Linas Agro" siūlo platų trąšų spektrą: olandiškas „Van Iperen International B. V.", itališkas „Sicit 2000" ir vokiškas „Aglukon". Rudenį Lietuvos rinkai buvo pristatytos dvi naujos trąšos, skirtos tręšti per lapus: Wilis NPK 10-53-10+micro ir Yelia NPK 9-10-40 + 2,5 MgO + micro - jos turi didelius kiekius fosforo ir kalio.

Kompanijos „Sicit 2000" gaminami aminorūgščių produktai Fertiplius MgB, Mikrofert, Naturfert, Protifert Zn, Protifert Mn 2014 m. pabaigoje buvo sertifikuoti naudoti ir ekologiniuose ūkiuose. Aminorūgščių produktų efektyvumą kasmet įvertina vis daugiau žemdirbių. P. Kiseliovas sakė akivaizdžiai Fertiplius MgB poveikiu įsitikinęs pernai savo uošvių ūkelyje, kai pavyko atgaivinti beviltiškai atrodžiusius bulvių pasėlius.

Konferencijoje dalyvavęs profesorius emeritas Albinas Šiuliauskas pastebėjo, kad per 55 jo agronomystės metus šiemet kovo pradžioje žiemkenčių pasėliai atrodo geriausiai: augalai tankiai sužėlę, gyvybingi, o rusėjo 15-25 d. pasėti kviečiai atrodo kone idealiai. „Manau iš tokių pasėlių jums „gresia" kulti 10 t/ha derlių", - rimtu veidu juokavo profesorius.

„Nedažnai pasitaiko, kad kovo pradžioje žiemkenčiai jau leistų šakneles. Pasinaudokite proga ir siekite maksimalių derlių", - ragino profesorius emeritas Albinas Šiuliauskas

Profesorius priminė, kad būtina pasinaudoti tokia proga ir augalams atiduoti viską, ko jiems reikia - amino rūgštys pavasarį augalus paveikia tarsi narkotikai gerąją prasme: prabudina ir užveda augimo variklį. „Siūlyčiau pradėti ne nuo salietros, o nuo augalo prabudinimo amino rūgštimis. Sužadintas augalas visai kitaip pasisavina trąšas", - dėstė A. Šiuliauskas. Kartu profesorius pastebėjo, kad šį pavasarį dirvoje yra palyginti daug mineralinio azoto. Vegetuoti rapsai pradeda nuo 5 laipsnių šilumos, kviečiai - nuo 7 laipsnių šilumos, tad reikia stebėti situaciją laukuose ir laiku suskubti pamaitinti augalus.

Artėjant vasarinių augalų sėjai, kompanija „Linas Agro" dar kartą priminė sertifikuotos sėklos naudą. Specialistų skaičiavimu, sėjant sertifikuotą sėklą, 10 proc. derliaus priedas garantuotas. Sertifikuota vasarinių kviečių sėkla kainuoja 367 Eur/t, ūkyje ruošta sėkla - 253 Eur/t (ekstra klasės kviečių kaina 171 Eur/t + beicavimas 43 Eur/t + rūšiavimas 26 Eur/t + selekcinis užmokestis13 Eur/5 ha). Taigi skirtumas tarp sertifikuotos ir ūkyje pasiruoštos sėklos, skaičiuojant kad tona sėklos skiriama 5 ha užsėti - 22,8 Eur/ha. Pelnas, sėjant sertifikuotą sėklą, siekia 62,7 Eur/ha.

„Žinoma, kiekvienas sumanus žemdirbys gali ūkišką sėklą pasiruošti dar pigiau - neskaičiuodamas darbininkų darbo užmokesčio - juk vis tiek žmonėms reikia duoti darbo, susipildamas sėklą į naudotus maišus ir panašiai, tačiau net ir tada pelnas sėjant sertifikuotą sėklą siektų 50 Eur/ha", - tikino A. Lukoševičius.

Andrius Lukoševičius siūlė laiku pasirūpinti vasarinių augalų sėklomis, nes kai kurių populiariausių veislių sėklos jau nebeliko. Tiems žemdirbiams, kurie turi problemų su šernais, jis siūlė atkreipti dėmesį į 2015 m. registruotą vasarinių kviečių veislę su akuotais Quintus, derlingumu standartą viršijusią 110 proc.

Auginti pelningai, įvertinti produkcijos likvidumą

Kaip visuomet „Linas Agro" žemdirbiams siūlo pagrindinių žemės ūkio augalų tikslias auginimo technologijas, kurios užtikrina aukštus derlius ir gerą pelną. Žinoma, pastarasis rodiklis priklauso nuo supirkimo kainų. Tačiau pagal dabar prognozuojamas 2015 m. derliaus supirkimo kainas, žieminių rapsų auginimas (planuojant kulti 3,5 t/ha) turėtų duoti 309 Eur/ha pelną, žieminių kviečių - 259 Eur/ha pelną (kuliant 6 t/ha), vasarinių kviečių - 211 Eur/ha pelną (kuliant 5 t/ha), vasarinių rapsų - 166 Eur/ha (kuliant 2,5 t/ha). Beje, vasariniai rapsai artėja prie ribos, kai juos vargiai apsimokės auginti, todėl jų rentabilumui užtikrinti rekomenduojama rinktis hibridus ir siekti 3 t/ha derliaus.

Prognozuojama, kad šiemet bus pasėta rekordiškai daug žirnių ir pupų - tam įtakos neabejotinai turės žalinimo reikalavimai. „Tačiau įvertinkite tai, kad ankštinių augalų plotai didės ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse - Lenkijoje, Čekijoje. Tad jau dabar pradėkite galvoti apie jų derliaus realizacijos galimybes", - dėl galimo pertekliaus įspėjo „Linas Agro" Augalininkystės skyriaus vadovas Nerijus Liukenskis. Pernai žirniais ir pupomis šalyje buvo apsėta apie 50 tūkst. ha, šiemet jų plotai gali padvigubėti.

„Sėdami vasarinius augalus, atkreipkite dėmesį į produkcijos likvidumą - ar pavyks greitai parduoti?", - susimąstyti kvietė Nerijus Liukenskis

N. Liukenskio skaičiavimu, Lietuvoje 2015 m. grūdų derlius gali būti rekordiškai didelis - 5 mln. tonų. Įvertinant tai, kad vidaus rinkoje sunaudojama apie 1,5 mln. t grūdų, jau dabar reikia ruoštis padidėjusiam eksportuojamų grūdų srautui, galvoti apie grūdų laikymą ir gabenimą.

Konferencijos pabaigoje kompanija „Linas Agro" žemdirbiams pateikė viliojantį pasiūlymą - visi, kurie iš bendrovės įsigis trąšų, pesticidų ir sėklų už 100 tūkst. Eur, bus pakviesti į kruizą laivu po Adrijos ir Egėjo jūras.

MŪ inf.