Širvintos / Šakiai. Šiemet linų deklaruota kone dvigubai daugiau negu pernai – net 788 ha, o pernai buvo 452 hektarai. Sėmeninių linų augintojai sako, kad plotų didėjimo tendencija yra visai tikėtina ir dėl to „kaltas“ populiarėjantis sveiko gyvenimo būdas.

Širvintų r., Bagaslaviškyje gyvenantis Bronislavas Liubomiras Vošteris įsitikinęs: sėmeninių linų plotai didėja ir didės, nes auga jų poreikis ne tik maistui, bet ir pašarams. Aišku, koją mūsų linų augintojams kiša didelis sėmenų importas iš Rusijos, Ukrainos ir Kazachstano. Tačiau pirkėjai, vertinantys kokybę ir šviežumą, linkę rinktis lietuviškus linų produktus – aliejų, sėmenis ir jų išspaudas.

„Nors sparčiai populiarėja sveikas gyvenimo būdas, dauguma žmonių dar maitinasi nelabai tinkamai. Naudojame daug kukurūzų, saulėgrąžų aliejaus, sojų išspaudų, o juose omega-6 riebalų rūgšties yra daugiau kaip 50 proc. Šios rūgšties perteklius sukelia uždegiminius procesus žmogaus organizme. O jiems užgesinti reikia omega-3 riebalų rūgšties, kurios gausu linų sėmenų aliejuje bei žuvų taukuose“, – paaiškina B. Vošteris.

Jis savo ūkyje jau šešerius metus organizuoja Lino šventes, kuriose apsilanko iki pusės tūkstančio žmonių. „Klausomės specialistų paskaitų, verdame košę, degustuojame sėmenų aliejų. Šiemet net koplytstulpį pastatėme linams“, – pasakoja ūkininkas ir priduria, kad vis daugiau žemdirbių patys savo reikmėms augina nedidelius, po 0,5–1 ha sėmeninių linų plotus, juos nusikulia ir buitiniais presais spaudžia vertingą aliejų.

„Kasmet parduodu nemažai sėklos, norintiems pradėti auginti sėmeninius linus. Vien pagal tai galima spręsti, kad šie augalai populiarėja“, – sako B. Vošteris.

Prieš keliolika metų ūkininkas augindavo po 50–70 ha sėmeninių linų. Tai buvo tais laikais, kai veterinarinės vaistinės supirkdavo didelius sėmenų kiekius, mat gyventojai tuomet laikydavo kur kas daugiau gyvulių. Pastaraisiais metais L. Vošteris sėja 15–20 ha linų, iš hektaro prikuliama po 1–1,5 tonų sėmenų.

Pataria rinktis ankstyvesnės brandos veisles

Ūkininkas sako, kad svarbiausia linus laiku pasėti: jie sėjami anksti, kai tik galima įeiti į dirvą. „Linai nebijo 5-7 laipsnių šalnų, todėl aš paprastai juos sėju pirmomis balandžio dienomis. Veislę patartina rintis kuo ankstyvesnę, nes vėlyvos veislės ilgai bręsta, prasideda rudeniniai lietingi orai ir sugadina sėklų kokybę. Vėluojant nuimti linus, pasikeičia sėmenų skonis, prastas iš tokių sėmenų būna ir aliejus“, – pasakoja augintojas, pastaraisiais metais sėjantis lietuvišką linų veislę Rūta.

Jis yra bandęs auginti ukrainietišką linų veislę, bet pastebėjo, kad iš jos sėmenų spaustas aliejus būdavo kartus – ne kiekviena veislė yra tinkama aliejui spausti.

„Reikia rinktis tokią veislę, kuri turėtų geras skonines savybes. Pastebėta, kad mūsų kraštuose auginami linai sėklose sukaupia daugiau vertingos omega-3 riebalų rūgšties, taip yra dėl vėsesnių rudens orų“, – atkreipia dėmesį augintojas.

Pasak jo, linams auginti tinka įvairūs dirvožemiai, jie gerai auga ir priesmėliuose, net ir durpėse. Ūkininkas sako pastebėjęs, kad bene geriausiai linai auga dirvonuose – kelerius metus nejudintuose plotuose, išdirbtose daugiametėse pievose. Svarbu nesėti linų po žirnių ir rapsų. Kaip ir po linų žirniai ir rapsai labai prastai auga. Į ta patį lauką linai gali grįžti kas penkeri metai.

Linų sėmenys kuliami tais pačiais kombainais, kaip ir javai. „Tik svarbu, kad kombainas būtų geras, aštriais peiliais. Po nukūlimo lauke lieka daug nuokulų, stiebelių. Anksčiau juos leisdavo deginti, o dabar prireikia su presu pravažiuoti ir surinkti. Esu tikras, kad iš linų kūlenų išeitų puikios kokybės kuro granulės, bet kol kas negirdėjau, kad kas nors jas darytų“, – pasakoja L. Vošteris.

Šviežiai spaustą sėmenų aliejų jis pardavinėja ūkininkų turgeliuose, jo galima įsigyti viename iš didžiųjų šalies prekybos tinklų, nemažai pirkėjų atvyksta nusipirkti aliejaus tiesiai į augintojo kiemą.

Sėmenų išspaudas aplinkiniai gyventojai išgraibsto vištoms, ožkoms, avims šerti. „Dabar, kai siaučia pandemija, kiekvienam žmogui būtina stiprinti organizmą ir kasdien išgerti po 1 šaukštą linų aliejaus arba suvalgyti 2–3 šaukštus maltų sėmenų. Maltus sėmenis galima paprasčiausiai suberti į sriubą, troškinius“, – pataria L. Vošteris.

Šaltas spaudimas – daugiau vertingų medžiagų

Šakių rajone, Sintautuose ūkininkaujantis Valdas Piečaitis augina keturių rūšių aliejinius augalus: kanapes, margainius, rapsus ir linus, jiems skiria 20 ha plotą. Sėmeniniai linai užima 5–7 ha, juos augina jau 12 metų. Kai metai geri, linų sėklų derlius būna 1,5 t/ha, o sausais metais būna, kad vos po 0,5 t/ha surenkama. Nukultus linų sėmenis (kaip ir kanapių sėklas) svarbu per 5 valandas pradėti aktyviai ventiliuoti, o jei nepavyksta pradėti džiovinti ilgiau kaip parą – jau labai blogai, gali būti negrįžtamai sugadinta produkcijos kokybė.

V. Piečaitis augina vokišką linų veislę Serenade. Pasak ūkininko, teko nemažai pavargti, kol veislę atsirinko ir sėklos tiekėjus rado – atrodo, Lietuva linų kraštas, bet sėklos nebuvo iš kur įsigyti.

„Spaudžiu aliejų ne tik iš linų, bet ir iš kanapių, margainių, rapsų. Beje, šalto spaudimo rapsų aliejus kai kuriais savo kokybiniais parametrais lenkia net tokį populiarų visame pasaulyje alyvuogių aliejų. Anksčiau rapsų sėklose būdavo daugiau eruko rūgšties, todėl jos nelabai tikdavo aliejui spausti, tačiau naujos selekcijos rapsų veislės yra su sumažintu šios rūgšties kiekiu, tad aliejus būna kokybiškas ir gero skonio“, – aiškina V. Piečaitis.

Beje, ūkininkas sako, kad ne iš visų rapsų veislių išeina vienodai skanus aliejus. Jis turi primityvų, bet labai neblogą metodą nustatyti, ar tos veislės rapsų sėklos bus tinkamos aliejui: reikia tiesiog pakramtyti subrendusias rapsų sėklas – jei skonis geras, salstelėjęs, skanus bus ir aliejus.

Vėliausiai iš visų aliejinių augalų V. Piečaičio ūkyje kuliami margainiai. „Sėmeninius linus mūsų rajone augina dar bent 3 ūkininkai, o štai margainius tai nežinau, ar dar kas be manęs augina. Tai labai įdomūs augalai, panašūs į usnis. Užauga iki 1,5 m aukščio ir yra itin dygūs, kaip adatos. Kai reikia apžiūrėti lauką, tai darau su suvirintojo pirštinėmis. Margainių aliejus yra neutralaus skonio, salstelėjęs, jis tinka ne tik maistui, kosmetikai, bet naudojamas ir sveikatinimosi tikslais“, – paaiškina V. Piečaitis.

Ūkio spaudykloje visas aliejus išgaunamas šaltuoju būdu ir spaudžiamas tik iš ūkyje išaugintų ir tinkamai išdžiovintų sėklų. Spaudžiant šaltuoju būdu, aliejaus išeiga gaunama mažiausia (lyginant su pramoniniais būdais), bet išsaugomas maksimalus vertingų maisto medžiagų kiekis.

MŪ inf.