Kaunas. Lietuvoje 2024 m. deklaruota apie 900 ha linų, daugiausia jų – aliejinių (sėmeninių). Jie pasaulyje auginami jau daug metų, o jų plotai yra keliskart didesni negu pluoštinių linų. Ūkininkai, spaudžiantys sėmenų aliejų, nuo 1995 m. po truputį pradėjo sėti aliejinių linų ir Lietuvoje.

Dažniausiai mūsų krašte sėjama tarpinių linų atmaina, jie kiek aukštesni už tikruosius sėmeninius ir labiau ištveria mūsų klimatą.

Tikrieji sėmeniniai linai auginami Indijoje, Pakistane, Afganistane, Mažojoje Azijoje, jie mėgsta šiltesnį klimatą.

Tarpiniai linai užima tarpinę padėtį tarp ilgapluoščių ir tikrųjų sėmeninių linų. Pagrindinis tarpinių linų stiebas užauga iki 50–75 cm aukščio. Kai kurių šių linų veislių augalai būna vienastiebiai, kitų – išaugina po 1–3 ar daugiau stiebų, iš kurių paprastai vienas būna pagrindinis, o kiti – žemesni.

Paprastai ant augalo susiformuoja nuo 7 iki 20 galvenų, nelygu pasėlio tankumas, dirvos produktyvumas. Vienastiebiai tarpiniai linai išsišakoja 25–45 cm aukštyje, suformuodami nemažą šluotelės formos žiedyną su galvenomis.

Šių linų stiebuose būna apie 12–15 proc. pluošto, tad juos lengva nupjauti kombainu. Aliejinius linus auginti ir nuimti jų derlių paprasčiau, jų stiebeliai neklojėjami, o galvenos tiesiog kombainu nupjaunamos arba nušukuojamos, tad viena technologinė grandinė (stiebelių perdirbimas), taigi ir išlaidos atkrenta.

Šie augalai technologiškai artimesni javams, rapsams nei pluoštiniams linams. Be to, sėmeniniai linai nėra tokie reiklūs agrotechnikai ir tręšimui, kaip pluoštiniai. Linams reikia švarių, nepiktžolėtų, derlingų dirvų. Kaip vasarinių pasėlių segmentas sėjomainoje, aliejiniai linai yra geras pasirinkimas, nes jie neturi bendrų ligų ar kenkėjų nei su varpiniais javais, nei su kryžmažiedžiais (bastutiniais).

Visada sklandė nuomonė, kad linai alina dirvą. Taip, galbūt pluoštinius linus išrovus ir išvežus iš lauko, organinių medžiagų liekanų nelikdavo. Skirtingai nei pluoštinius, aliejinius linus nukūlus, lieka jų stiebeliai su pluoštu ir spaliais, tad dirvožemis nealinamas.

Šiuo metu sėmeniniai linai vis aktyviau įtraukiami kaip komponentas į tarpinius pasėlius. Šiems mišiniams naudojamų veislių linų stipri šaknų sistema, retai sėjami jie užaugina nemažai biomasės.

Lietuvoje sukurtos trys perspektyvios aliejinių linų veislės: Rūta, Rasa ir Edita. Be to, linai jau drąsiau skinasi kelią Lietuvos žemdirbių sąmonėje, kaip viena iš galimybių įvesti įvairesnę sėjomainą.

Visą straipsnį skaitykite čia.