Alytus / Varėna. Pagaliau atėję šilti orai davė startą dzūkams visu tempu pradėti pavasarinę sėją. Ūkininkai skuba, kad vėjai visai neišdžiovintų ir taip drėgmės stokojančios žemės. Pirmiausia į dirvą byra avižos, o paskui jas ir kitos kultūros.

Vienintelė Alytaus rajone esanti žemės ūkio bendrovė „Atžalynas“ sėją planuoja baigti per pora savaičių. „Atžalyno“ veikla mišri – augalininkystė ir gyvulininkystė. Bendrovė dirba pustrečio tūkstančio hektarų žemės, esančios Alytaus, Marijampolės ir  Lazdijų rajonuose, bei laiko 520 pieninių karvių ir beveik tiek pat prieauglio.

„Tūkstantį ir 600 hektarų užsėjome žieminiais rapsais ir kviečiais, apie 500 hektarų skiriame vasariniams javams – avižoms, kviečiams, vikių ir avižų mišiniui su žolių įsėliu, o likusią dalį paliekame pievoms ir ganykloms“, – sakė bendrovės vadovas Algis Žėkas.

Ankštines kultūras – pupas, žirnius dzūkai žada sėti kiek vėliau, kai dar labiau įšils žemė, iš karto po Velykų. Kukurūzus sės vėliausiai, apie balandžio vidurį. A. Žėkas neatmeta galimybės, kad numatytus planus gali pakoreguoti oro temperatūra.

Anot jo, dabar laikas sėjai neblogas, šilumos pakanka, tik drėgmės mažoka, todėl reikia suspėti viską pasėti, kol žemė visai neišdžiūvo. Neseniai praėjusios šalnos, kad ir nedidelį, tačiau paliko pėdsaką: rapsų ir kviečių lapai žemesnėse vietose pašalę.

Bendrovės vadovo A. Žėko pastebėjimu, po šiltos žiemos ankstyvas ir šiltas pavasaris niekada neateina. Šiemet lyg ir ankstyvas pavasaris, bet jau antra savaitė viskas gamtoje tarsi sustojo: medžiai, žolynai, kiti augalai laukia šilumos.

„Sėja gal ir ankstyvesnė, tačiau kas iš to, jei žemė šalta, sėkla nedygs. Vienais metais anksti pasėjome pupas, paskui tris savaites užklupo šalti orai ir niekas nedygo. Grūdinių sėklai reikia, kad dirva būtų įšilusi bent 10 laipsnių ir žemė būtų drėgna. Prieš keletą metų žirnius sėjome gegužės viduryje, užaugo labai geras derlius. Nereikia žiūrėti pagal kalendorių – anksti ar vėlai, gamta viską koreguoja“, – įsitikinęs „Atžalyno“ vadovas. 

Tuo tarpu Varėnos rajone, Kazimieravo kaime ūkininkaujantis Vytas Stacevičius jau artėja prie sėjos pabaigos. 100 hektarų ūkį valdantis vyras  kovo pabaigoje pasėjo 42 hektarus avižų, balandžio pirmosiomis dienomis – 5,5 hektaro žirnių žalinimui. Likusią dalį skiria kviečiams ir kvietrugiams. 

„Kvietrugiai ir kviečiai pražiemojo neblogai, retai tokie metai būna, kad nei iššalo, nei iššuto“, – džiaugėsi 17 metų ūkininkaujantis V. Stacevičius.

Ūkininkas pasakojo, kad anksti sėti pradėjo remdamasis savo patirtimi, sėją, nepaisant, kokie metų, vėliausiai baigdavo balandžio 10-ąją.

 „Ankstyvos sėjos naudą ypač patvirtino paskutiniai dveji metai. Žemė gal ir šaltoka, tačiau joje yra dar šiek tiek drėgmės, kuri šylant orams greitai išgaruoja. Jei nebus lietaus, tik šiluma, sausoje žemėje  sėklos negalės sudygti“, – tvirtino V. Stacevičius.

Alytaus rajone ūkininkaujančio Manto Petkevičiaus 400 hektarų ūkyje dominuoja žieminiai kviečiai ir rapsai. Jaunasis ūkininkas jau pasėjo avižas, šią savaitę pradėjo sėti ir miežius. 

Anot Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) skyriaus „Dzūkijos ūkininkas“ pirmininko Marius Gudaičio, Alytaus rajono ūkininkai su sėja neskuba, iki šios savaitės vos vienas kitas ją pradėjo.  „Varėnos rajone kita situacija, dirvožemiai smėlingi, todėl jie ir pradeda anksčiau sėją“, – sakė M. Gudaitis.

MŪ inf