Basf 22 10 17 Egles sanatorija 2022 11 01
Ūkis
Sėją trikdo brangios trąšos, bet grūdų užteks
Asociatyvi nuotr.

Vilnius. Šiemet didžiausios įtakos derliui turės trąšų stygius, brangstantis dyzelinas ir atsarginės detalės, darbus laukuose atitolinantys orai. Nepaisant to, grūdų neturėtų pristigti.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas įsitikinęs, kad derlius bus mažesnis dėl menkesnio tręšimo. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus mano, kad didžiausias trukdis sėjai – permainingi orai.   

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog grūdų Lietuvoje pristigs. 

Bioversija 22 08 31

Galima tręšti mažiau 

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vadovas Vytautas Buivydas teigė girdėjęs kalbų, kad Kinija turi didelį pigių grūdų rezervą ir juos gali tiekti rinkai.

Jis mano, kad išbrangusios trąšos duos ir naudos – bus galima greičiau įgyvendinti europinius žalinimo reikalavimus. „Bus tam tikras spyris pergalvoti, ar tikrai jų reikia tiek, kiek naudota, kai buvo pigios“, – svarstė V. Buivydas. 

A. Macijausko teigimu, Lietuvoje trąšų netrūksta – atgabena britai, norvegai, tačiau daug kainuoja.  

„Trąšų yra, jų pakankamai, bet labai brangios. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, azoto trąšų kaina augo 6 kartus – amonio salietra kainavo 600 Eur, dabar – 1,2 tūkst. Eur/t“, – BNS teigė A. Macijauskas. 

V. Buivydo skaičiavimais, kai kurie trąšų komponentai pabrango net 12 kartų, dvigubai ar net trigubai kilo dyzelino, du kartus – detalių ir remonto kainos. 

„Ūkininkai neturi apyvartinių lėšų trąšoms įsigyti. Tad arba neperka, arba gerokai mažiau – už tiek, kiek turi pinigų, arba tiek, kiek mano, kad apsimoka.

Daug kas arti tos ribos, kai ekonomiškai nebeapsimokės investuoti į trąšas. Esame labai arti tos ribos“, – situaciją aiškino A. Macijauskas. 

Išimtys dėl pūdymo gali padidinti derlių  

Kol kas neaišku, ar šalies ūkininkai šiemet turės daugiau darbų – ar ryšis apsėti didesnius laukų plotus, nes dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmių pasaulinei maisto rinkai leista laikinai neriboti žemės ūkio veiklos pūdyme. 

V. Buivydas mano kad tie, kurie žemę nuomojasi, bandys iš jos gauti maksimalią naudą – imsis pūdymų.  

A. Macijausko skaičiavimais, dėl to atsirastų apie 100 tūkst. ha papildomos dirbamos žemės, bet A. Svitojus mano, kad  apie 40 tūkst. hektarų. Jo teigimu, pūdymus apsėjus grūdinėmis kultūromis poveikis nebūtų didelis – verčiau ieškoti pelningesnių kultūrų.

A. Macijauskas sako, kad besiilsinčią žemę apsėjus grūdinėmis kultūromis rudenį pavyktų papildomai prikulti 300–400 tūkst. t grūdų. Tai leistų iš dalies kompensuoti galimas derliaus netektis. A. Svitojus abejoja, ar daugiau negu pusę pūdymų pavyktų užsėti. 

„Padidėtų pasėlių plotai, galbūt mažesnėmis trąšų normomis sugebėtume užsiauginti užtektinai gerą derlių, kuris atitiktų daugiametį vidurkį“, – BNS tvirtino A. Macijauskas. Jis prognozuoja, kad grūdų derlius šiemet bus menkesnis negu daugiametis vidurkis – apie 5–6 mln. tonų.

Lietuvoje grūdų nepristigs

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad Lietuva pagal apsirūpinimą grūdais ir jų produktais pirmauja Europos Sąjungoje. Tačiau pripažįsta, kad pasauliniu mastu susirūpinimą kelia geopolitinė situacija, nes Rusija ir Ukraina buvo svarbios pasaulinės grūdų ir aliejinių augalų sėklų rinkos dalyvės.

K. Navicko teigimu, mažiau kukurūzų ar kitų pašarų iš Ukrainos šiemet reiškia ir mažiau ir brangesnius pašarus gyvuliams. Anot jo, šiuos iššūkius ES spręs skatindama auginti daugiau pašarinių baltyminių augalų vidaus rinkoje.

Lietuvoje pernai rudenį pasėta 887 tūkst. ha žieminių javų (Iš jų 780 tūkst. ha kviečių) – panašiai, kiek ir ankstesniais metais, o žieminių rapsų – 326 tūkst. ha – 10 proc. daugiau negu pernai.

Lietuvoje žiemkenčiai javai sudaro apie 66 proc. visų javų, o žieminiai rapsai beveik išstūmė vasarinius. Ruošiantis likusiai vasarinių pasėlių sėjai žemdirbiams neturėtų būti sunku susidoroti – daugelis sėją suplanavo ir trąšomis bei sėkla apsirūpino.

2020 m. prikultas rekordinis grūdų kiekis – 6,9 mln. t, pernai dėl itin sudėtingų orų gautas gerokai mažesnis – 5,6 mln. t, bet ir tiek Lietuvai užtektų beveik 3 metams.

Daugiausia grūdų Lietuva eksportuoja: 2020 m. – 4,9 mln. t, o 2021 m. – 3,6 mln. tonų.  

Šaltinis: MŪ, BNS
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija