Vilnius. Dėl sausros Lietuvoje daugiausiai sunkumų patiria gyvulininkystės ūkiai, kurie susiduria su pašarų paruošimo problema – labiausiai nukentėjo pirmoji žolė.

Sausros sukelti nuostoliai skirtinguose šalies regionuose nevienodi. Pasvalio r. ūkininkė Inga Aglinskienė, laikanti pienines karves, pasidžiaugė, kad jų krašte viskas neblogai užderėjo, geras ir pirmos žolės derlius. Kviečių kūlė iki 6 t/ha. „Mūsų pievose dominuoja liucerna, jai sausra ne tokia baisi. Jau ir antrą žolę tuoj pjausime. Kviečių derlius - ne stebuklas, bet pieno ūkiui normalus“, - pasidžiaugė gaminamais sūriais garsi ūkininkė.

Šių metų žolinių pašarų derliumi nesiskundžia ir UAB „Genetiniai ištekliai“ Šeduvos avininkystės padalinio (buvusi UAB „Šeduvos avininkystė“) vadovas Rimantas Kairys: „Žolinių pašarų pasigaminome maždaug 10 proc. mažiau, negu įprastais metais. Bet šiuo metu pjauname atolą ir, manau, kompensuosime tai, ko negavome iš pirmos žolės derliaus. Tad pašarų žiemą avims netruks.“ Avių ganyklos atnaujinamos kasmet ir tai, R. Kairio įsitikinimu, turėjo didelės įtakos, kad per sausrą žolė nukentėjo mažiau. O neatnaujintų plotų derlingumas buvo daug mažesnis.

„Kvietinių šiaudų kiekis bus didesnis negu pernai. Tik žirniais negalime pasigirti, nes žydėjimo metu dėl sausros žiedai nuvyto. Bet, kiek teko bendrauti su kitais ūkiais, žirnių derlius mažas visoje šalyje“, - pridūrė avių ūkio vadovas.

Žiemą neturės kuo šerti gyvulių

Visai kitokiomis nuotaikomis gyvena Rytų Lietuvos žemdirbiai. Širvintų r. ūkininkas Povilas Kaušpėdas, laikantis apie 200 simentalių veislės mėsinių galvijų, nebežino, ko griebtis. Ganyklos jau nuganytos, galvijus tenka šerti papildomai. „Turbūt pusė Lietuvos ūkininkų susidūrė su sausros problema, bet mums šiemet dar blogiau negu pernai. Dirvožemyje nėra vandens, pasėliai perdžiūvę, pievos išnyko. Pašarų pagaminome 4 kartus mažiau, negu normaliais metais“, - liūdnai konstatavo P. Kaušpėdas.

Jo problemos tęsiasi trečius metus – kai prieš dvejus metus pliaupė liūtys, gyvuliai ištrypė ganyklas, jas teko atsėti. Tačiau pernai jos sunyko dėl sausros. Vėl atsėjo – ir vėl sausra sunaikino. Iš pirmos žolės Povilas pasigamino vos trečdalį pašarų kiekio, kuris turėjo būti gautas. Gal antra žolė bus geresnė, bet esminio pagerėjimo ūkininkas nelaukia – žolių šaknys pažeistos, atolas dar tik atželia. „Rugsėjį dar kiek nors žolės surinksime, bet jos vis tiek neužteks pašarams“, - išgyvena galvijų augintojas.

Nusipirkti pašarų, kurių kaina dėl jų trūkumo išaugo, nes perka lenkai, skandinavai, jis neįstengs – ūkis tiek nesugeneruoja lėšų. „Pernai dar išgyvenome iš anksčiau sukauptų rezervų, sunaudojome visas pašarų atsargas. Šiemet jau ima panika, situacija nepavydėtina“, - atsiduso P. Kaušpėdas. Galbūt vertėtų mažinti bandą, bet turi įsipareigojimų NMA, o ir mėsos supirkimo kaina kritusi 30 proc., nes daug kas parduoda gyvulius. Ir į užsienį negali išvežti, nes ir Europoje dėl sausros trūksta pašarų. Kita vertus, jeigu mažinsi bandą parduodamas karves žindenes, kada ją vėl atstatysi? „Jeigu dar NMA užpultų, tai ir bankrutuoti galima, - sakė P. Kaušpėdas, o jo didžiausias prašymas valdžiai būtų – kad NMA netaikytų sankcijų dėl įsipareigojimų nevykdymo: - Jeigu mūsų nebaustų, ir tai jau būtų gerai.“

Pasak jo, su tokiomis problemomis susidūrė ne jis vienas – rūpesčiais dalijasi Žemaitijos, Suvalkijos, taip pat Varėnos r. ūkininkai. Tačiau yra ir tokių rajonų, kurie gavo lietaus ir žolinių pašarų užsiaugino pakankamai. „Iš tiesų padėtis kai kur skirtinga net to paties rajono skirtingose pusėse“, - sakė P. Kaušpėdas.

Tokius žodžius patvirtino ir Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorius Mindaugas Kinderis. Pats galvijus auginantis Anykščių rajone, jis taip pat susidūrė su pašarų trūkumo problema. „Pirmos žolės nupjovėme labai mažai, gal 2-3 ritinius iš hektaro neatsėtų pievų. Antra žolė kiek geresnė, bet irgi ne pyragai. Kai žolei buvo pats augimas, 2-3 savaitės buvo labai sausos. Vėliau palijo, žolė kiek atsigavo“, - savo patirtimi pasidalijo M. Kinderis.  

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos direktorius Eimantas Bičius taip pat nuolat girdi ūkininkų skundus dėl sausros nualintų pasėlių ir žolės trūkumo. „Pavyzdžiui, Rusnėje viename ūkyje anksti pritrūko pašarų, šienauti pradėjo 3 dienomis anksčiau, liepos 12-ąją. Pamatė, užfiksavo, NMA iškart atsiuntė komisijas, svarsto, kaip nubausti, nors ministerijos vadovai buvo sakę, kad sankcijos ūkininkams nebus taikomos. Bet net esant tokiai sudėtingai situacijai kai kas nori valdžią rodyti“, - stebėjosi LPGA direktorius.

Žemės ūkio ministerija ieško sprendimų, kaip padėti nuo sausros nukentėjusiems šalies ūkininkams. Planuojama, kad daugiau lengvatų sulauks būtent gyvulininkystės ūkiai.

MŪ inf.