Telšiai. Užsitęsusi sausra gerokai praretino ne vieno žemdirbio javų pasėlius, ypač vasarojų, sustabdė žolės augimą pievose ir ganyklose, tačiau sausi karšti orai – idealios sąlygos kukurūzams augti.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Telšių r. biuro augalininkystės konsultanto Antano Mažeikos įsitikinimu, kukurūzų derlius šiemet turėtų būti labai geras ir iš dalies kompensuoti grūdų ir žolės nuostolius.

„Kas laiku nušienavo pirmą žolę, pasigamino kokybiško pašaro. Atolo situacija bloga, tačiau, jei palis, bus galima jį vėliau pjauti, bet kukurūzų derlius tikrai bus geras. Tad jų pasisėję žemdirbiai be pašaro neliks. Javų derlius bus mažesnis, tačiau skirtumai net toje pačioje seniūnijoje didžiuliai: vieni laukai gražūs, kiti prasti, labai įvairuoja ir priklauso nuo ūkininkų žinių, taikomų technologijų. Kai kur į vasarojaus laukus neapsimokės net kombaino varyti. Žiemkenčiams sausra pakenkė, bet ne tiek, kad nereikėtų jų kulti“, – situaciją laukuose apibūdina augalininkystės konsultantas.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės konsultanto Antano Mažeikos teigimu, sausi karšti orai – idealios sąlygos kukurūzams augti

Jo teigimu, sausi karšti metai – idealios sąlygos kukurūzams augti, nes geriausia jie auga šiltesnio klimato šalyse. Palyginti su Ukraina, Vengrija, kur auginama daug kukurūzų, Lietuvoje šiems augalams dažnai būna gana šaltoka, tik šiemet sąlygos kitokios. A. Mažeika neabejoja, kad ir drėgmės kukurūzams augti užteko, nes tai labai atsparūs sausroms augalai, kurie drėgmės išteklius naudoja taupiai.

Konsultantas pabrėžia, kad kukurūzai iš pradžių auga gana lėtai, tačiau vėliau augimas pagreitėja. Svarbiausias dalykas – juos laiku pasėti ir patręšti. Kukurūzai geriausia dera nerūgščiuose priesmėlio ar priemolio dirvožemiuose. Svarbus pastebėjimas – sunkesnes dirvas rekomenduojama suarti iš rudens, o pavasarį taikomų žemės dirbimo priemonių apimtį sumažinti iki minimumo, vengti gilaus dirvos purenimo, kad nebūtų išdžiovintas viršutinis dirvožemio sluoksnis.

Paprastai rekomenduojama kukurūzus sėti balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje, kai dirvos temperatūra sėjos gylyje pasiekia 8–10 ^oC. Sunkesniuose dirvožemiuose kukurūzai sėjami 4–5 cm gyliu, lengvuose – 5–6 cm, paliekant 75 cm tarpueilius, 16–17 cm atstumu eilutėje, skiriant 80–90 tūkst. sėklų hektarui.

Tręšimas priklauso nuo norimo gauti derliaus. Norint gauti 35–40 tonų siloso masės arba 7–8 t grūdų iš hektaro, tręšti reikėtų gana gausiai – N150-180, P70–100, K160–200 (veikliąja medžiaga kilogramais iš hektaro). Fosforo trąšas patartina išberti lokaliai sėjos metu – tai pagerina augalų būklę pavasarį. Kukurūzams labai tinka ir organinės trąšos.

Esant 5 ar daugiau lapelių galima tręšti per lapus skystomis trąšomis, kurių sudėtyje yra lengvai įsisavinamo fosforo, azoto, cinko, vario, mangano ir kitų mikroelementų. Augalininkystės specialistai pataria, racionalų tręšimą pradėti nuo dirvos analizės, ypač pH nustatymo, nes žemas pH blokuoja daugelio maistinių medžiagų įsisavinimą, o tai turi įtakos derlingumui. Kukurūzams tinkamiausias dirvos pH 6,5–7,2.

Iš visų Lietuvoje auginamų augalų kukurūzai yra mažiausiai reiklūs priešsėliui, tačiau patys kukurūzai yra geras priešsėlis daugumai žemės ūkio augalų.

Silosui kukurūzai pjaunami tuomet, kai augale yra apie 30 proc. sausųjų medžiagų. Grūdus galima kulti esant 35 proc. jų drėgnumui.

Įvertinti kukurūzų pasėlius, susipažinti su Lietuvos sąlygoms tinkamiausiomis veislėmis, jų auginimo ir priežiūros agrotechnika žemdirbiai rugsėjo 13 d. kviečiami į Dotnuvą, Kėdainių r., kur Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba organizuos renginį „Kukurūzų diena 2018“.

Faktai

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2017 m. šalyje deklaruota 37,9 tūkst. ha kukurūzų pasėlių. Deklaruojamas plotas mažėja: palyginti 2016 m. deklaruota 40 tūkst. ha, 2015 m. – 41,3, 2014 m. – 44,8 tūkst. ha.

Didžiausius kukurūzų pasėlių plotus 2017 m. deklaravo Šakių – 3636 ha, Pasvalio – 2920, Pakruojo – 2563, Panevėžio – 2496, Marijampolės – 1881, Kėdainių – 1831 ha, savivaldybių žemdirbiai.

Statistikos departamento duomenimis, silosui ir žaliajam pašarui auginamų kukurūzų derlingumas 2017 m. vidutiniškai sudarė 26,5 t/ha, 2016 m. – 32,6 t/ha.

MŪ inf.