Kaunas. Laukuose pūvantis derlius, dėl užmirkusių dirvų apmirę sėjos darbai, pečius lenkiantys įsipareigojimai supirkėjams, tiekėjams, bankams - problemos, su kuriomis šį rudenį susidūrė dalis šalies ūkininkų. Žemdirbiai prašo valdžios sprendimų dėl meteorologinių reiškinių pripažinimo nenugalima jėga žemės ūkio augalininkystės produkcijai išauginti.

Ekstremali situacija dėl meteorologinių sąlygų jau paskelbta Rokiškio, Panevėžio rajonuose. Dėl jos paskelbimo šią savaitę svarsto Širvintų, Ukmergės savivaldybės.

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) taryba aptarė meteorologinius reiškinius, dėl kurių žemdirbiai negali nuimti derliaus ir atlikti sėjos darbų. Dėl susidariusios situacijos į Žemės ūkio rūmus kreipėsi Rokiškio, Ignalinos, Švenčionių, Širvintų, Ukmergės, Molėtų, Radviliškio, Raseinių, Akmenės, Anykščių, Kupiškio rajonų savivaldybės ir žemdirbiai.

Pasak ŽŪR Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėjos Aušros Žliobaitės, situacija labai sudėtinga dėl gausaus ir nepertraukiamo lietaus. Kai kuriuose rajonuose iškrito 3,5 karto didesnis kritulių kiekis už įprastą daugiametį.

„Ūkininkai negali nuimti derliaus. Dalis derliaus laukuose, žemdirbiai negali vykdyti įsipareigojimų. Laukia problemos su supirkėjais, su kuriais buvo pasirašytos išankstinės sutartys ar imtos paskolos dėl trąšų, augalų apsaugos priemonių pirkimo. Be to, ir gavus paramą, prisiimami tam tikri įsipareigojimai dėl pelningumo, derlingumo. Visi šie rodikliai šiemet yra nepasiekiami", - teigia A. Žliobaitė.

Pasak jos, kiek guodžia, jog Nacionalinės mokėjimo agentūros kontrolieriai šiemet žiūri lanksčiau. Nuo meteorologinių sąlygų nukentėjusiems ūkininkams, laiku pateikusiems atitinkamą dokumentų rinkinį, sankcijų agentūra netaiko.

Įžvelgia savivaldybių neryžtingumą

„Kreipėmės į savivaldybes, kad tirtų padėtį savo rajone ir, esant galimybei, skelbtų ekstremalią situaciją. Tačiau teisės aktai, reglamentuojantys ekstremalios situacijos savivaldybės lygiu paskelbimą, yra labai abstraktūs. Dauguma valdininkų tiesiog bijo prisiimti atsakomybę ir tai daro neryžtingai", - sako A. Žliobaitė.

Ji pabrėžia, jog meteorologinės sąlygos stabdo sėjos procesą. Tačiau ir tai, kas pasėta, žūva užmirkusiuose laukuose ir kitais metais žiemkenčių pasėlių bus mažiau. Baiminamasi, kad investicijos į būsimą derlių taip pat prarastos. Be to, spaudžia ūkininkus ir žalinimo reikalavimai.

„Žalinimui svarbi pasėlių įvairovė. Ūkininkams reikės ieškoti kažkokių vasarinių kultūrų, tačiau ši išeitis žada nuostolius, nes vasarojus ne toks derlingas kaip žiemkenčiai", - svarsto pašnekovė.

ŽŪR tarybos nariai priėmė nutarimą kreiptis į Vyriausybę dėl meteorologinių reiškinių pripažinimo nenugalima jėga žemės ūkio augalininkystės produkcijai išauginti. Taip pat ŽŪR kreipsis į Žemės ūkio ministeriją dėl teisės aktų pakeitimo, kad žemės ūkio augalininkystės produkcijos augintojams nenugalima jėga būtų pripažinti metereologiniai reiškiniai, nuo kurių nėra galimybės apsidrausti draudimo bendrovėse, taip pat ekstremalių įvykių kriterijumi būtų nustatyti ekonominiai nuostoliai patirti dėl metereologinių reiškinių.

Liūdniausias scenarijus - bankrotas

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas įsitikinęs, jog situacija dėl meteorologinių sąlygų tokia prasta, kad reikėtų pripažinti, jog su nenugalima jėga žemės ūkio augalininkystės produkcijai išauginti susiduriama visoje šalyje.

„Visur laukai užpilti vandeniu. Net Joniškio ir Šiaulių rajonai, kurių ūkininkai džiaugėsi palankia javapjūtės pradžia, ir tie skęsta. Dešimt dienų lijo be perstojo - padėtis neprognozuojama", - sako pirmininkas. Per visą 27 metų ūkininkavimo laikotarpį tokių oro sąlygų derliaus nuėmimo metu jis neprisimena.

Ne tik nuimti derliaus ūkininkai negali, bet ir vėlyvosios sėjos terminai visai į pabaigą einantys. Anot J. Talmanto, žieminius kviečius vienas kitas ūkininkas tepradėjo sėti. Žieminių rapsų pasėta apie 70 procentų pagal planuotą daugiametį vidurkį. 

„Žiauriai nepavydėtina padėtis. Manau, kad kai kurie ūkininkai gali net bankrutuoti. Praeiti metai taip pat buvo blogi. Kai kurie ūkininkai dar neatsiskaitę su įmonėm, bankais. Tikėjosi šiemet atsiskaityti, o dar blogesni metai. Klimpstama vis giliau - pagrindų kitiems metams nepadėję, negali tikėtis nieko gero iš kitų", - prognozuoja J. Talmantas.

LŪS išsiuntė raštus Vyriausybei, Seimo Kaimo reikalų komitetui dėl meteorologinių reiškinių pripažinimo nenugalima jėga žemės ūkio augalininkystės produkcijai išauginti.

Pirmieji sukruto rokiškėnai

Ekstremali situacija Rokiškio rajone paskelbta rugsėjo 19 dieną. Rajono Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Sigitas Kirlys sako, jog Savivaldybės ekstremalių situacijų komisijai buvo pateikti duomenys apie nenukultų javų plotus. Jie sudaro 4233 ha, t.y.11,2 proc. nuo pasėlių ploto, išskyrus grikius ir kukurūzus.

Pasak pašnekovo, daugiau kaip 10 proc. jau atitinka Vyriausybes nutarimų nuostatas. Be to visi javai, išskyrus grikius ir kukurūzus bei daržoves, nenukulti iki rugsėjo 15 dienos, laikomi žuvusiais. Taip pat nėra galimybių pasėti žieminius javus, nes visi laukai  neįvažiuojami. Rokiškio rajone nuo rugpjūčio 10 dienos daugiametė kritulių norma viršyta 1,7 karto.

Ekstremali situacija ir Panevėžio rajone

Trečiadienį ekstremali situacija dėl itin prastų oro ir ūkininkavimo sąlygų paskelbta Panevėžio rajone. Panevėžio rajono Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Klemkienė informavo, jog iš viso nesudorotas derlius sudaro apie 5580 ha plotą. Žuvo 3662 ha pasėlių. Užmirkę pasėliai, kuriems kilusi reali grėsmė taip ir likti pūti dirvose, sudaro 1918 ha. Nenukulta kviečių - 450 ha. Pupų derliaus nenuimta 690 ha, žirnių - 371 ha. Užmirkusiose dirvose liko 400 ha rapsų, 161 ha miežių pasėlių, 271 ha cukrinių runkelių.

„Bene sudėtingiausia situacija Raguvos, Ramygalos bei Vadoklių seniūnijose. Labiausiai ūkininkai baiminasi, kaip į sutarčių neįvykdymą pažiūrės supirkėjai, trąšų ir sėklos tiekėjai", - ūkininkų nerimą perduoda D. Klemkienė.

„Ekstremali situacija - ne išsigelbėjimas"

Ukmergės rajono Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Salvijus Stimburys sako, jog savivaldybėje susiklostė itin nepalankios sąlygos žemės ūkio darbams.

Vedėjas informavo, jog savivaldybės ekstremalių situacijų komisija artimiausiu metu svarstys galimybę skelbti ekstremalią situaciją rajone.

„Bet nemanau, kad tai būtų didelė tiesioginė parama žemės ūkio sektoriui. Labiausiai reikėtų ūkininką apsaugoti nuo sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo. Įstatymiškai sąvoka „nenugalima jėga" kaip stichija būtų labai dideli kiekiai kritulių. Pas mus gal jų tiek ir nepasiekiama, bet realybėje mums jau yra nenugalima jėga", - teigia S. Stimburys.  

Anot jo, po trijų mėnesių liūčių melioracijos įrenginiai, drenažas, grioviai ir upeliai vandens nebepriima. Liepos mėnesį kritulių norma buvo viršyta beveik du kartus, o rugpjūtį - daugiau ne dukart. Jau rugsėjo vidury perkopta daugiametė mėnesio norma.

Ukmergės rajone nenukulta 29,9 proc. javų, 57,54 procento ankštinių kultūrų. „Galima sakyti, kad stambesnių ūkininkų bulvės dar visos dirvoje. Kad ir mažiau kas augina, kokių dvidešimt hektarų, bet šakėm juk nenukasi. Situacija dėl derliaus sudorojimo labai grėsminga", - svarsto pašnekovas.

Jau skambina pavojaus varpais

Širvintų rajono Žemės ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Jūratė Meškutavičienė sako, jog šiuo metu renkama informacija apie ūkininkų patirtus nuostolius. Šią savaitę rengiamas Ekstremalių situacijų komisijos posėdis. „Mūsų turimais duomenimis, Širvintų rajone yra ne vienas ūkis, kuriame dėl didelio kritulių kiekio nenuimto derliaus kiekis viršija 10 hektarų, tačiau apie komisijos nutarimus galėsime plačiau komentuoti posėdžiui pasibaigus", - sako vedėja.

Širvintų rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos nutarimu ekstremali situacija jau buvo paskelbta liepos 12 d., po didžiulių liūčių, kuomet be elektros buvo likusios dvi gydymo įstaigos - Širvintų ligoninė ir Širvintų pirminės sveikatos priežiūros centras - bei nepravažiuojamai išplauti keliai Čiobiškio seniūnijoje.

Kaip informavo Biržų rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjas Steponas Staškevičius, nukulti iki šiol ūkininkams nepavyko apie 20 proc. žieminių kviečių bei 20 proc. kviečių vasarojaus. Anot jo, ir trečdalis pupų derliaus „stovi vandenyje". 

„Pirmadienį pusę mėnesio normos prilijo. Ūkininkai negali užbaigti javapjūtės, sėja nepradėta, išskyrus žieminį rapsą", - sako vedėjas. Pasak jo, nors iki ekstremalios situacijos paskelbimo „dar trūksta", tačiau meteorologinės sąlygos rajone išties blogos.

ŽŪM prašo atidėti nukentėjusių nuo liūčių ūkininkų prisiimtų įsipareigojimų vykdymą

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis šią savaitę sakė, jog ministerija yra gavusi prašymų reaguoti sureguliuojant sankcijų panaikinimą, atidėjimą ar netaikymą dėl įsipareigojimų pasiekti tam tikrus ekonominius rodiklius arba tiekti produkciją. Mat daugelis šiais metais dėl blogų oro sąlygų negali to padaryti.

„Ministerija yra nusiteikusi imtis priemonių. Su Prekybos, pramonės ir amatų rūmais aptarsime galimybę dėl ekstremalios situacijos iššauktos padėties įteisinimo pažymose, įsipareigojimų vykdyme ir atsakomybėje prieš trečiąsias šalis. Kreipsimės į visų savivaldybių merus, kad komisijos fiksuotų visus atvejus ir į valstybines institucijas dėl visoje valstybėje galimai besiklostančių ekstremalios situacijos sąlygų", - tolimesnius ministerijos veiksmus komentavo pašnekovas.

Ketvirtadienį Žemės ūkio ministerija pranešė, kad, atsižvelgdama į susidariusią situaciją, kreipiasi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA), bankus bei grūdų supirkėjus, su kuriais buvo sudarytos išankstinės grūdų pardavimo sutartys, prašydama supratingumo ir, esant galimybei, atidėti žemdirbių prisiimtų įsipareigojimų vykdymą.

„Javapjūtės situacija sudėtinga visoje šalyje. (...) Tad kreipiamės į NMA, bankus bei grūdų supirkėjus, su kuriais buvo sudarytos išankstinės grūdų pardavimo sutartys, prašydami supratingumo", - teigia žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

ŽŪM ragina ūkininkus skaičiuoti ir fiksuoti patirtus nuostolius. Gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos, kurie dėl ekstremaliosios situacijos patyrė žalą, turi teisę pagal patirtos žalos atsiradimo vietą kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių su rašytiniais prašymais suteikti valstybės paramą už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos. Prašymus reikia pateikti ne vėliau kaip per mėnesį nuo žalos atsiradimo.

Rajonuose, kur paskelbti ekstremalūs įvykiai, ūkininkų patirti nuostoliai galėtų būti  kompensuojami, panaudojant savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo fondą, dėl to nebūtina skelbti ekstremalios situacijos.

Lietuvos ir Latvijos žemės ūkio ministerijos artimiausiu metu ketina kreiptis į Europos Komisiją dėl galimų subsidijų patirtiems nuostoliams kompensuoti. Ateinančią savaitę ministras B. Markauskas kartu su Premjeru Sauliumi Skverneliu planuoja aplankyti vieną iš nukentėjusių regionų ir aptarti nuostolius patyrusiems ūkininkams paramos suteikimo galimybes.

MŪ inf.