Kaunas. Lietuvoje vis labiau populiarėja graikinių ir lazdynų riešutmedžių auginimas. Kol vieni ūkininkai svarsto, ar riešutmedžius auginti verta, du dzūkai - Algirdas Jušinskas ir Rimas Norus - sėkmingai puoselėja savąsias riešutmedžių plantacijas, nė akimirkos neabejodami, kad tai perspektyvus verslas.

Graikinis riešutmedis - daugelyje Europos, Amerikos, ir Australijos vietų augantis bei puikiai derantis medis, į Lietuvą atkeliavo maždaug prieš 100-150 metų. Pirmiausia jis buvo auginamas dvaruose, o vėliau išplito po visą šalį. Sodybose graikiniai riešutmedžiai buvo auginami kaip pavieniai medžiai, auginantys skanius riešutus, bet su pragyvenimo šaltiniu jų niekas netapatino.

Paprastasis lazdynas - vietinė, savaime auganti Lietuvos krūmamedžių rūšis. Nuo seno lietuviai eidavo į miškus riešutauti. Vėliau paprastasis lazdynas buvo sukultūrintas ir pradėtas auginti sodybose, bet lazdynų plantacijų nesodino niekas.

Viskas prasidėjo nuo bičių

Iš Alytaus kilęs, bet jau daugelį metų Kaune gyvenantis R. Norus bene vienintelis Lietuvos ūkininkas, daugiau kaip 20 ha auginantis lazdynų riešutus. Anot R. Noraus, mintį auginti lazdynus davė bitės. Jo tėvai jau 46 metai Alytaus rajone turi didžiulį bityną. Rimui bičių priežiūra nuo vaikystės labai gerai pažįstamas dalykas. Todėl iškilus klausimui, kokias kultūras auginti nuosavoje žemėje, šeima vienbalsiai  nusprendė sodinti bitėms labiausiai tinkančius augalus.

„Lazdyno žirginiai turi daugiau žiedadulkių nei kiti augalai, tad bitelėms pasodinome nedidelį lazdynų miškelį", - pasakoja ūkininkas. Esą tada galvojo tik apie gražų riešutmedžių sodą, o ne pelną.

Sodinukų būsimai riešutmedžių plantacijai prieš 6 metus su tėvais parsivežė iš užsienio ir jais užsodino 1 ha. „Pavasarį pasodinome, o rudenį sulaukėme, nors ir negausaus, pirmojo derliaus", - pasakoja ūkininkas. Tada ir kilo mintis lazdynais užsodinti dar 4 ha.

Augina tik vienakamienius

Pastebėjęs, kad ir Lietuvoje išauginti lazdyno riešutai turi paklausą, ūkininkas išplėtė lazdynų plantacijas. Pakaunėje prieš metus lazdynais užsodino dar 16 ha žemės. Kiekviename hektare po 500-550 sodinukų.

Dabar Rimas Norus augina 7 rūšių lazdynus. Keturios iš jų veda ypač gausiai (vienoje kekėje subręsta iki 9 riešutų) riešutai puikaus skonio, be luobelės viduje

„Kitas tris rūšis auginu dėl geresnio žiedų apdulkinimo, nes kuo daugiau rūšių, tuo geresnis derlingumas", - teigia R. Norus.

Vieni lazdynai auga į aukštį, kiti į plotį - nelygu, kokia veislė, tačiau visi riešutmedžiai vienakamieniniai. Anot ūkininko, nereikia galvoti, kad kuo daugiau šakų, tuo daugiau bus riešutų.

Auginant lazdyną kaip obelį, vienakamienį, kiekvieną pavasarį jį reikia retinti. Prieš žydėjimą visus naujus ūglius, pomedžius, nušalusias ir kreivas bei besikryžminančias šakas būtina išpgenėti. Taip medžio vainike užtikrinus gerą oro ventiliaciją, pavyks apsisaugoti nuo puvinio ir kitų ligų.

Pavasarį, žydėjimo metu, lazdynai genimi dar ir todėl, kad žirginiai sujudėtų ir kuo daugiau žiedadulkių pabirtų ore.

Geriausia dauginti atlankomis

Agronomijos mokslų nebaigęs, bet didelę lazdynų auginimo patirtį sukaupęs R. Norus tvirtina, kad sunkiausia šiuos riešutmedžius prižiūrėti pirmuosius trejus metus, kol jie stypteli į viršų.

„Kiekvieną pavasarį reikia patręšti kompleksinėmis trąšomis, ypač jeigu medelis pasodintas prastesnėje žemėje, nupurkšti nuo kenkėjų, vasarą nušienauti tarpueilius", - aiškino ūkininkas. 5 metrų pločio tarpeilius R. Norus užsėjęs baltaisiais dobilais, kurie lazdynams ir trąša, ir mulčias.

Dauginti lazdynus esą nesudėtinga ir patikima atlankomis. Atlanka su 5-6 akelėmis užpilama žemėmis, po kurio laiko iš jos išauga 3-4 geri sodinukai. Rykštelę, sodinant ją į nuolatinę augimo vietą, virš 8-9 pumpuro reikia nupjauti. Atlankomis užaugintas sodinukas nepramečiuoja, veda derlių kasmet. Jį atskirti nuo išauginto iš riešuto paprasta - šaknys apverstos T raidės formos.

Iš riešuto išsiauginti medelį R. Norus nepataria, nes gero derliaus vargu ar sulauksi. Taip išaugintas medelis ne visada veda tokius vaisius, kaip motininis augalas.

Jaunus lazdynus būtina saugoti nuo kiškių. Anot R. Noraus, ilgaausiai negraužia lazdyno, tačiau jaunus augalus nukerta, todėl jis visas savo lazdynų plantacijas yra aptvėręs. Dieną naktį jas budriai saugo vokiečių aviganiai.

„Man patinka - patiks ir kitiems"

Riešutynus R. Norus įveisė vien nuosavomis lėšomis. „Taip ramiau", - įsitikinęs ūkininkas. Už savus pinigus jis įsigijo ne tik pirmuosius sodinukus (kitus išsiaugino pats), bet ir nusipirko rūšiavimo kombainą, atskiriantį gerus riešutus nuo blogų. Ateityje žada nusipirkti ir riešutų surinkimo nuo žemės kombainą.

„Riešutus reikia rinkti nuo žemės, tik tada jie būna subrendę, galima ilgai išlaikyti, o nuskintų nuo medžio branduolys susitraukia", - aiškino R. Norus. Dar viena ilgo riešutų išsaugojimo sąlyga - geras vėdinimas.

Visą penkiuose hektaruose užaugintą riešutų derlių R. Norus parduoda ūkininkų turgeliuose Kaune, prekiauja Vilniuje. Dalį derliaus ūkininko mama parduoda Alytaus turguje.

R. Norus neabejoja, kad riešutai visada turės paklausą, tad realizacijos problemų nekils. „Man patinka - patiks ir kitiems", - tvirtina ūkininkas, kasdien su šeima besimėgaujantis pačių išaugintais lazdynų riešutais. 

Įveisti nebrangu

Antrasis riešutmedžių augintojas A. Jušinskas, kaip ir R. Norus, kilęs iš Alytaus rajono. Po 30 metų darbo žemės ūkio technikume, kur dėstė sodininkystę ir bitininkystę, A. Jušinskas, išėjęs į pensiją, netoli Marijampolės, Meškučių kaime, 3 ha plote įveisė graikinių riešutmedžių plantaciją. Tiesa, dzūkas graikiniais riešutmedžiais susižavėjo daug anksčiau, dar besimokydamas mokykloje.

Pirmąjį graikinio riešuto sodinuką (jo kilmės vieta - Kvietiškio dvaras) diplomuotas agronomas savo kieme pasodino daugiau nei pora dešimtmečių.

Kvietiškio riešutmedžio „palikuonimis" užsodinta visa graikinių riešutmedžių plantacija. Tarp ūgtelėjusių medelių auginami nauji sodinukai

Anot A. Jušinsko, įveisti graikinių riešutmedžių sodą nėra brangu. „Svarbiausia, kad būtų noro, žemės ir žinių", - teigė riešutmedžių giraitės šeimininkas. 1 ha apsodinti pakanka 100-156 sodinukų. Sodinukų skaičius priklauso nuo to, kokiu atstumu medeliai bus sodinami - 8 ar 10 metrų.

Lukštena be plaktuko

Graikinius riešutmedžius ūkininkas daugina tik iš riešuto išaugintais sodinukais. Tačiau patiems tokiu būdu išsiauginti graikinių riešutmedžių ūkininkas nepataria. Esą sėkliniai riešutai turi būti su „kilmės dokumentais".

Augantį riešutmedį reikia kruopščiai formuoti, pririšti prie atramos, kad kamienas susiformuotų  lygus, tvirtas. Pirmosios šakos turi augti 80-100 centimetrų aukštyje. Kitaip bus ne medis o krūmas

„Graikiniai riešutmedžiai mėgsta saulėtą vietą, nors auga įvairiose vietose ir įvairiame dirvožemyje, tačiau sodinti geriau į derlingesnį, neužmirkstantį, geros struktūros dirvožemį", - patarė A. Jušinskas. Pasodintą medelį būtina pamulčiuoti. Mulčias neleis augti piktžolėms, sulaikys drėgmę ir apsaugos šaknis nuo šalčių.

A. Jušinsko užauginti riešutai ypatingi. Juos nesunkiai galima perskelti spustelėjus pirštais, nes vidinė pertvarėlė labai plona

Dėl realizacijos galvos nesuka

Graikiniai riešutmedžiai derėti pradeda po 8-10 metų. A. Jušinsko kieme augantis medis vidutiniškai užaugina po 100 kilogramų kasmet. Gausesnį derlių duoda kas treji metai. „Kol 3 ha plantacija pradės duoti derlių, riešutų užsiauginu tik sau, reklamai ir sėklai", - teigė A. Jušinskas.

Ūkininkas įsitikinęs, kad kai sulauks gausaus graikinių riešutų derliaus, tada ir sugalvos, kur juos dėti. A. Jušinskas nebijo ir konkurencijos. Jo nuomone „obuolius irgi daug kas augina, bet vis tiek turguje žmonės perka, o Lietuvoje graikinių riešutų rinka beveik tuščia. „Rinkos visiems pakaks - riešutus galima taip valgyti, galima aliejų spausti, naudoti konditerijos pramonėje", - tvirtino A. Jušinskas.

Lietuvos klimatas tinkamas

Anot A. Jušinsko, Lietuvoje riešutmedžių „mada" prasidėjo maždaug prieš dešimtmetį, tačiau kol kas apie lazdynų ir graikinių riešutmedžių plantacijas kalbama mažai. Prieš keletą metų Molėtų rajone įveista graikinių riešutmedžių plantacija žuvo. Esą dėl to kalti zuikiai ir šaltos lietuviškos žiemos.

Galbūt todėl graikinių riešutmedžių augintojai, kurių jau yra ne vienas, prieš metus dvejus pradėję šį verslą, nenori viešai kalbėti apie savo plantacijas. Ūkininkai laukia, kol medeliai pradės vesti derlių. Ar yra daugiau lazdynų plantacijų augintojų, išskyrus R. Norų, informacijos nepavyko gauti nei žemdirbių savivaldos, nei valstybinėse įstaigose.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Noberto Uselio teigimu, Lietuvoje graikiniai riešutmedžiai gali augti, tačiau augintojai turi būti atidūs rinkdamiesi sodinukus. Svarbu, kad riešutmedžių veislės būtų tinkamos mūsų klimatui, o sodinukai įsigyti tik iš patikimų augintojų. „Graikiniai riešutmedžiai auga Latvijoje, Baltarusijoje, tad gali augti ir Lietuvoje", - mano dr. N. Uselis.

MŪ inf.