Kauno r. Važiuojančiųjų keliu Kėdainiai – Kaunas per Labūnavą akis tiesiog užburia ne taip dažnai matomas vaizdas – žydinčių linų laukas. Paprastai linai pražysdavo per Jonines, tačiau karštis ir sausra paskubino ir juos.

Šiame lauke linguoja Pagynėje ūkininkaujančio Kęstučio Svečiulio linai. Pasak ūkininko, jis jau 25 metus augina linus. „Šiemet linų mano ūkyje liko labai nedaug – jų auginu tik 15 hektarų. Buvo metų, kai augindavau linų apie 100 hektarų. Linus auginu dėl sėmenų, tačiau pastaraisiais metais tapo sunku juos realizuoti. Visą derlių parduodu IKI prekybos centruose“, – pasakoja K Svečiulis.

Pasak jo, pastaraisiais metais lietuviškiems linų sėmenims atsirado konkurentai – gerokai pigesni sėmenys iš Rusijos ir Kazachstano. „Kiek žinau, jie sėmenis parduoda maždaug po 300 eurų už toną, o mano skaičiavimais tokia yra užauginimo savikaina. Tad esant tokiai situacijai, visai linų auginimo neatsisakau, tik gerokai sumažinau plotus“, – paaiškina ūkininkas.

Pasak K. Svečiulio, linus auginti nėra sudėtinga, jų pasėliai prižiūrimi panašiai kaip ir kitų grūdinių augalų. Tačiau linai palyginti lepūs augalai. Juos reikia pažinti, prisijaukinti. Nelygu metai, iš vieno hektaro linų galima prikulti nuo vieno iki trijų tonų sėmenų.

Linų laukas traukia dėmesį

Koks bus šiųmetį derlių ūkininkas K. Svečiulis kol kas nesiryžta spėlioti – dar ankstoka kalbėti. Linams augti geriausiai tinka drėgni metai, nes jų šaknų sistema yra išsidėsčiusi dirvos paviršiuje, tad sausros juos veikia pražūtingai.

Linų auginimo technologija paprasta, sudėtinga tik tai, kad jų nuėmimas nusitęsia į spalio mėnesį. Tokiu laiku naktys būna ilgos, ilgai laikosi drėgmė, tad lieka labai trumpas laikas kulti – tik pats vidudienis, nuo 12 iki 16 valandos.

Linai kuliami tuo pačiu kombainu kaip ir kiti ūkyje auginami augalai. Iškuliamos viršūnėlės, o tai, kas lieka lauke, užariama – žemei nuolat reikia organinių medžiagų. Sėmenys iš karto valomi ir džiovinami – jų drėgnumas turi būti 9 procentai.

„Derliaus prognozes galime daryti po linų žydėjimo, o šiemet jis labai ankstyvas. Paprastai linai žydi per Jonines,“’ – sako patyręs ūkininkas. Visai atsisakyti linų auginimo K. Svečiulis negalvoja – laukia geresnių permainų.

O permainų 500 hektarų ūkį valdančiam ūkininkui šiemet ir taip netrūko. Po 25 metų auginimo K. Svečiulis atsisakė cukrinių runkelių. ,,Buvau tikrai ištikimas cukrinių runkelių augintojas, tačiau po visų reformų pamačiau, jog juos auginti man nebelabai apsimoka. Likau ištikimas vasariniams ir žieminiams kviečiams, žirniams, antri metai auginu avinžirnius ir jau keleri metai – garstyčias. Be to, ryžausi auginti ir kanapes sėklai“’, – augalų įvairovę vardija K. Svečiulis.

Ūkininkas Kęstutis Svečiulis vis dar atkakliai augina sėmeninius linus, nors jų plotus gerokai sumažino

Šiuos metus Pagynės ūkininkas įvardijo kaip tikrus nesibaigiančių iššūkių metus. Negana to, kad pasėlius kankina sausra, vargina karštis, dar labai puola ir įvairūs kenkėjai. „To tikrai niekada nebuvo. Lauksime rudens ir matysime, kiek ir ko pavyks užauginti“, – sako Kęstutis Svečiulis.

Šiek tiek apie linus iš mokslinės pusės

Lininių (Linaceae) šeimoje yra 22 gentys, iš kurių žemės ūkiui svarbi viena gentis – Linum, kurioje yra daugiau kaip 200 rūšių. Vienos Linum genties rūšies – sėjamojo lino (Linum usitatissimum L.) varietetai – pluoštiniai, tarpiniai, sėmeniniai ir šliaužiantieji. Šie varietetai skiriasi vieni nuo kitų aukščiu, augalo biologija, stiebų ir galvenų skaičiumi, sėklų kiekiu ir svoriu bei kt.

Pluoštiniai linai Lietuvoje turėjo gilias tradicijas ir, kalbant apie linus, dažniausiai įsivaizduojami būtent pluoštiniai linai – aukšti, plonais, tiesiais stiebais; jų pagrindinė produkcija yra pluoštas, o sėmenys – šalutinė. Deja, pluoštinių linų mūsų šalyje nebeliko.

Nuo 1995 m. mūsų krašte auginami aliejiniai arba sėmeniniai linai, skirti tik sėmenims gauti – juos nukūlus, stiebai sunaikinami, iš jų pluoštas neišgaunamas. Tiesa, tai nėra tikrieji sėmeniniai linai, o tarpiniai, nors jie ir vadinami sėmeniniais. Kaip sako pats pavadinimas, šie linai užima tarpinę padėtį tarp pluoštinių ir tikrųjų sėmeninių linų.

Pagrindinis tarpinių linų stiebas užauga iki 45–75 cm aukščio. Šie linai dažniausiai būna vienastiebiai, tačiau gali turėti po 1–3 ir daugiau žemesnių šoninių stiebų. Ant augalo susiformuoja nuo 7 iki 20 ir daugiau galvenų. Tarpiniai linai dažniausiai pradeda šakotis 25–45 cm stiebo aukštyje, suformuodami nemažą žiedyną (šluotelę) su galvenomis. Šių linų 1 000 sėklų sveria nuo 5,5 iki 10 gramų.

Linų sektorius Lietuvoje sunyko dėl menkos paramos ir dėl skeptiško perdirbėjų požiūrio į Lietuvos augintojus – esą galima geresnės kokybės žaliavos atsivežti iš Prancūzijos ar Baltarusijos. Tačiau kai šalies ūkininkai nustojo auginti linus, perdirbamoji pramonė labai greitai žlugo. Šiuo metu Lietuvoje neveikia nė viena linų pluošto perdirbimo įmonė.

Faktai iškalbingi: 1936 m. Lietuvoje buvo auginta daugiau kaip 96 tūkst. ha linų ir Lietuva pagal parduodamo pluošto kiekį užėmė trečiąją vietą pasaulyje, o 2018 m. buvo deklaruota tik 546 ha linų, visi jie buvo sėmeniniai.

MŪ inf.