Varėnos r. Beribis ūkininko Valento Streikaus entuziazmas padėjo įkurti ūkį apleistoje, krūmynais apaugusioje žemėje. Dabar per 300 ha ūkyje, kuriame yra 93 galvijų (angusų ir herefordų) banda, žingsnis po žingsnio siekiama visiško ekologiškumo.

Iš Joniškio kilęs Valentas Streikus pasakoja, kad klajodamas po Lietuvą, gyvendamas Vilniuje, Klaipėdoje, ieškojo, ko norėtų iš gyvenimo. Pabodus didmiesčiuose, patraukė į kaimą, neturėdamas jokios ūkininkavimo patirties. Jo ūkis – pačiame Varėnos rajono su Baltarusija pasienyje, o ūkininkauja 7 metus.

„Sugalvojau, kad noriu turėti 50 ha žemės, kur galėčiau ekologiškai ūkininkauti. Kai atėjau, čia buvo nedirbami laukai, apleisti šabakštynai, niekas nieko nedarė. Šovė mintis, kad reikia pradėti. Paklausiau užkardos žmonių, sakė būtų gerai, kad kažkas visa tai sutvarkytų. Tada iš valstybės išsinuomojau didžiąją dalį žemės, iš žmonių po truputį“,– apie pradžią pasakoja Valentas ir priduria, kad nereikia bijoti kaimo.

Jis greitai suprato, kad iš 50 ha neišgyvens. Žemės nederlingos, pasak Valento, jei su Joniškiu lygintume, būtų 1:10. Dažniausiai durpynai ir smėlis, o vis tiek įdirbti reikia.

Krūmais ir menkaverčiais medžiais apaugusią žemę pavertęs dirbama arba ganyklomis, vyras sako, kad seniau visus kelmus raudavęs, o dabar samdo frezą, nes sufrezavus žemė būna gera.

Ateitis – ekologiškai auginami mėsiniai galvijai

Pabandęs augalininkystę, bet pamatęs, kad derliai nekokie, daug kalkinti reikia, ūkininkas pasirinko gyvulius.

Augina angusus ir herefordus – iš viso 93 gyvulių bandą. Pasak jo, jie nereiklūs pašarui, per žiemą gali būti lauke. Reikia tik pašiūrių, jos gali būti iš rulonų rietuvių. Taip pat, anot Valentino, galvijai gerai sutvarko pievas, nes durpžemiai, nelabai kokios. Tad dabar pusė ūkio hektarų skirti gyvuliams ir pusė augalams. Mažiau sėjama grūdinių.

„Dabar daugiau pievų sėju. Čia šlapynės, žemapelkės, savaiminės pievos. Mulčiuosiu viską, kai jos nusiganys. Pereinu prie ekologinio ūkininkavimo. Šie metai pirmi, dar bus antri, o trečiais ūkis jau taps ekologiniu, ir gyvuliai taip pat. Sertifikatą turės. Dabar neturi, nors ir šeriami visiškai ekologiškai  –  žole, šienainiu ir druska. Nei miltų, nei grūdų negauna“, – pasakoja vyras.

Žolynus ūkininkas dalija į dvi dalis: skirtus ganyti arba gaminti pašarus. Ganykloms dabar skirta 100 hektarų. Didindamas pašarų maistingumą ir kiekį, į jiems ruošti skirtus plotus įsėja pasirinktų žolių ir susuka žiemai. Pasak Valento, iš neįsėtų plotų tris kartus mažiau pašaro būna. „Įsėji, žinai, kad pašaras geras. Aišku, brangu, bet be įsėjimo pievos ne pievos. Pasikonsultuoju su Audriumi. Pataria, ką geriau rinktis“, – sako jis.

Visą straipsnį skaitykite agroakademija.lt.