Kėdainiai. Kad žemdirbiai užaugino, supirkėjai pajuto dar vasaros pabaigoje. „Vos prasidėjo javapjūtė, kasdien į mūsų elevatorių buvo atvežama iki 4 000 tonų grūdų. 30 tūkstančių tonų talpas užpildėme kaip niekada greitai. Iki gruodžio pirmosios iš viso mūsų bendrovė priėmė per 80 tūkstančių tonų grūdų", - sako AB „Kėdainių grūdai" generalinis direktorius Darius Karpavičius.

Šįmet pirmą kartą „Kėdainių grūdai" išbando naujovę - grūdų saugojimą specialiose rankovėse. Į jas bendrovės specialistai supylė apie 3 000 tonų grūdų. „Tokio grūdų saugojimo griebtis buvome priversti. Kol kas sunku kalbėti, ar jie peržiemos gerai. Rezultatus pamatysime tada, kai rankoves atidarysime, o tai planuojame padaryti tik pavasarį. Pildami grūdus į rankoves griežtai laikėmės visų rekomendacijų: kad jie neprarastų kokybės, išdžiovinome ir sausus supylėme saugoti", - naujienomis dalijosi D. Karpavičius.

Pasak „Kėdainių grūdų" generalinio direktoriaus Dariaus Karpavičiaus, šie metai išskirtiniai derliaus gausa

Bendrovė „Kėdainių grūdai" turi ne vieną ištikimą partnerį ūkininką, daugelį metų savo derlių parduodančius būtent šiai įmonei. Išankstinės sutartys pradedamos sudarinėti maždaug kovo mėnesį. Paprastai žemdirbiai linkę derlių parduoti trimis dalimis: vieną pagal išankstines sutartis, antrąją sezono metu, kai kuliami grūdai, o trečiąją - gerokai vėliau, laukiant palankiausių supirkimo kainų. Šitaip yra skaidoma rizika.

Šiemetinė patirtis rodo, kad pasirašiusieji išankstines sutartis nuo kiekvienos tonos grūdų prarado iki 100 litų, maždaug tiek grūdai pabrango prasidėjus javapjūtei. Šiomis dienomis kviečiai perkami maždaug už 850 litų už toną.

Gerą kokybę nuplovė lietūs

Pasak D. Karpavičiaus, šįmet žemdirbiai nors ir užaugino gerą derlių, tačiau jo kokybė gana vidutiniška. Apie 90 procentų visų superkamų kviečių atitinka antros klasės reikalavimus. Tik nedidelė dalis pasiekė aukščiausiąją klasę. „Gerą kokybę nuplovė lietūs. Be to, pastebime, kad labai didelė dalis grūdų šįmet ligoti. Juos masiškai užpuolė fuzariozė - grybinis susirgimas. Žemdirbiai turėtų atsakingai rinktis sėklas ir labai gerai įdirbti žemę. Specialistai pataria kovoti su šia liga gerai suariant dirvas, mat fuzariozė itin plisti pardėjo, kai ūkininkai atsisakė arimo. Bet čia jau agronomų daržas", - sako D. Karpavičius.

Derlius ir šiuo metu keliauja į „Kėdainių grūdus"

Dar labai noriu paprašyti, kad žemdirbiai nuolat tikrintų grūdus, mat jei jie yra drėgni, tai praranda kokybę ir neretai būna atvežami su aruodiniais kenkėjais. „Vos tik atlaisvinsime elevatorių, grūdus priimsime saugoti nemokamai, tad siūlau pasinaudoti grūdų saugojimo galimybę ir jų nesugadinti", - pastarojo meto problemas vardija D. Karpavičius.

Grūdų supirkėjai šįmet labai suvargo, negalėdami laiku parduoti ir išvežti superkamų grūdų. Labai strigo geležinkelininkų darbas, o ir dabar jaučiama priklausomybė nuo orų. Vos tik prasideda lietūs, negalima krauti grūdų į laivus, tad išvežimai vėl stoja. Didžioji dalis superkamų grūdų parduodama į trečiąsias šalis.

Grūdų nuovalos - paklausi prekė

Pasak „Kėdainių grūdų" direktoriaus, pastaruoju metu žemdirbiai pristato gana švarius grūdus, tačiau kai kuriuos iš jų dar reikia pervalyti. Gautąsias nuovalas grūdų supirkėjai jau kelinti metai parduoda alternatyvaus kuro gamintojams tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje. Jie nuovalas maišo su šiaudais ir gamina ekologišką kurą.

„Praėjo tie laikai, kai nuovalas veždavome į sąvartynus ir už tai turėdavome susimokėti. Dabar jas iš mūsų superka, nors ir už nedidelį, bet šiokį tokį mokestį", - pasidžiaugia D. Karpavičius.

Negalutiniais statistikos duomenimis, šįmet Lietuvos žemdirbiai užaugino per 4,5 milijono tonų grūdų.

MŪ inf.