Radviliškis. Birutė ir Alvidas Našlėnai tikisi, kad sunkmetis - jau už nugaros. Mišraus ūkio savininkai baigė rekonstruoti tvartą ir vos prieš savaitę į jį perginė 102 įvairaus amžiaus veršelius, buliukus ir telyčaites. Mažiausieji laikomi naujai įrengtuose gardeliuose, paaugę -pririšti.

Pastatas, kuriame Našlėnai prieauglį laikė iki tol - senas, jo būklė avarinė, ūkininkai baiminosi blogiausio, kad įlūžusios medinės lubos sužalos ar užmuš gyvulius. Iš kaimynų įsigytą tvartą jie per metus atnaujino savo ir ūkio darbuotojų jėgomis. Iš senojo pastato liko tik sienos, visa kita pasikeitė neatpažįstamai.

Pernai tepakeitę stogą, likusius darbus įveikė per pačią mėsos ir pieno supirkimo kainų krizę. Statybų pabaigą pažymėję atostogomis Turkijoje, ūkininkai raitojasi rankoves naujam darbui - atlaisvintą avarinės būklės tvartą ketina pertvarkyti į sandėlį pašarams laikyti.

Nors statybų vargai jau išvargti, Birutė Našlėnienė kategoriškai tvirtina, jog, jei būtų žinoję, kokia kainų pasiutpolkė laukia, nebūtų pirkę dar vieno tvarto ir ėmėsi jo rekonstrukcijos. „Dar ir dabar neapsisprendę ir nežinome, kaip elgti toliau. Jei ir toliau pieno supirkėjai temokės tokią kainą, mažinsime melžiamų karvių skaičių, didinsime penimų galvijų bandą, galvoju apie avių auginimą ", -  neslepia pašnekovė.

Kairėnėlių kaimo ūkininkai Birutė ir Alvidas Našlėnai

Vis dėlto ūkininkai prisipažįsta vienu šūviu nušovę du zuikius. Prie senojo prieauglio tvarto verkiant reikėjo mėšlidės. Prie melžiamų karvių ją ir talpų - 200 t³- srutų rezervuarą Našlėnai įsirengė prieš kelerius metus. Naujasis prieauglio tvartas yra pakankamai arti, kad būtų galima naudotis jau esama mėšlide ir srutų talpykla.

„Jei būtume statę prie senojo tvarto,  mėšlidė ir rezervuaras būtų atsiėję apie 500 tūkst. Lt. Šis variantas ekonomiškai buvo naudingesnis, pastato rekonstrukcija kainavo gerokai mažiau", - tvirtina ūkininkė.

Anot pašnekovės, užeiti į rekonstruotą tvartą -  vienas malonumas. „ Įrengėme jį tvarkingai, kaip sau, man čia smagiau negu karvidėje.  Ant stogo sumontavome švieslangius, išbaltinome sienas. Kaip ir pas kitus ūkininkus, prieauglio tvarte iš stovėjimo vietų darbininkui tenka į griovelį patraukti  mėšlą, nuo vadinamojo stalo, arčiau prie gyvuliuko pastumti automatizuotai padaliną pašarą", -  pasakoja B. Našlėnienė.

Kitame mišraus ūkio savininkų tvarte mūkia 104 melžiamos karvės. Banda produktyvi -  per metus ūkyje pagaminama 600 t pieno.

Šiuo metu už toną pieno Našlėnai gauna 720 Lt ir dar priemoką, kad banda kontroliuojama ir savininkai leidžia pieninei susipažinti su pieno kokybės tyrimų rezultatais. „Supirkėjui aktualiausias somatinių ląstelių skaičius, o mums šio rodiklio nėra ko bijoti ir slėpti, nes aptinkama apie 280 tūkst./kub. cm. Prieš tai bandėme vakcinuoti karves, bet šis metodas nepasitvirtino. Pastebimai sumažinti somatinių ląstelių skaičių pavyko tik sergančių  karvių. Pagerintai bandai kontroliuoti už 12 tūkst. Lt įsigijome specialų aparatą ir tikriname visas karves. Jei pastebime padidėjusį somatinių ląstelių skaičių, karvę iš karto gydome. Tačiau jei po mėnesio ji suserga vėl, gydyti neverta - nuo vaistų sumažėja primilžis, o pieną gydymo laikotarpiu tenka išpilti į srutų rezervuarą. Jei po pirmo karto nepavyko išgydyti, geriau tokio gyvulio atsisakyti, nes laikyti tokį - grynas nuostolis. Vasarą somatinių ląstelių skaičiaus problema mažesnė, tačiau jos kol kas pavyksta išvengti ir dabar, nors karves jau antras mėnesis laiko tvarte", - patirtimi dalijasi moteris.

Jei būtų žinoję, kokia kainų pasiutpolkė laukia, ūkininkai nebūtų pirkę dar vieno tvarto ir ėmęsi rekonstrukcijos

Ūkininkų 206 galvijų bandą beveik lygiomis dalinis sudaro melžiamos karvės ir mėsai auginamas prieauglis. Našlėnai norėtų parduoti 30 pieninių bulių, tačiau kantrai laukia, kol už juos mokama daugiau. „Kol kas vietoje tūpčioja ir mėsinių galvijų supirkimo kainos. Žadama, kad lapkričio pabaigoje rezultatai pagerės, o šiuo metu supirkėjai temoka 400 Lt už toną. Jei parduotume, patvirtintume senų žmonių posakį „darbas myli kvailį, kvailys myli darbą", nes atiduotame be pelno už išauginimo savikainą",  - atvirauja ūkininkė.

 242 ha (iš kurių 90 ha nuosavi) žemės įdirba ir pašarus ruošia pats vienas ūkio šeimininkas, samdomi darbuotojai triūsia tik fermose. Iki šiol Našlėnai augino grūdus ir pardavimui. „Dabar jau permąstėme kitaip: miežių auginsime tik tiek, kiek reikia gyvuliams, o kviečių - ir parduoti. Praėjusią vasarą miežiams kulti teko labai gaudyti tinkamą laiką, kai atskaičiavo už jų išdžiovinimą, praktiškai gavome 270-­280 Lt už toną. Su kviečiais pasisekė geriau, turėjome net Ekstra klasės", - sako B. Našlėnienė.

Žieminiais ir vasariniais kviečiais ūkininkai kasmet užsėja 100 ha, pusę derliaus parduoda, likusius pasilieka. Grūdus pašarui traiško ne vien dėl to, kad toks pašaras pigesnis už pirktinį. „Malūną samdome, jis sutartu metu atvažiuoja į ūkį, todėl žinome, ką įdedame ir ką gauname",  - motyvuoja moteris.

Per dieną gyvuliams sušeria apie toną traiškytų grūdų  su soja, rapsų išspaudomis ir  mineralais. „Esu kolūkių laikų zootechnikė, iki šiol naudojosi senomis rekomendacijomis - už kiekvieną litrą pieno karvei atseikėti 300 gramų koncentratų, todėl ir galime pasidžiaugti primilžiais, ­ - patirtimi dalijasi Birutė. - Aš pati vedu ginekologinius žurnalus, prie kiekvienos karvės, kaip senais laikais, tvarte kabo lentelės. Melžėja iš karto mato, kada karvė veršiavosi, kada sėklinta, kada vėl veršiuosis. Kaskart nelėksi žiūrėti į žurnalą, taip lengviau susekti ir nepražiopsoti rują".

2013 m. pabaigoje už pavyzdingą pieno ūkio tvarkymą Alvidas Našlėnas gavo Radviliškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos padėką.

MŪ inf.