Kaunas. Socialiniuose tinkluose paplitus informacijai, kad ūkininkas už daržų ravėjimą siūlo 15 eurų už 13-14 val. darbo dieną, pasidomėjome, kaip iš tiesų ūkininkams sekasi rasti laikinų darbininkų šiam darbui.

Kaip žinia, ūkiams, sertifikuotiems pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto produktų kokybės (NKP) sistemą, herbicidų naudojimas yra ribojamas, todėl mechaninis daržų ravėjimas yra neišvengiamas.

Šakių rajono ūkininkas Martynas Laukaitis sakė besistengiantis dirbti taip, kad kuo mažiau reikėtų ravėti burokėlius. „Bulves auginant suformuojamos vagos, jas nereikia ravėti. O auginant burokėlius be mechaninio ravėjimo nepasieisi.

Kasmet tenka samdyti laikinų darbuotojų ravėti daržams. Dažniausiai žmonės patys skambina ir klausia, ar galėtų laikinai padirbėti. Sulaukiu tiek jaunimo, tiek vyresnių žmonių skambučių, kurie ieško laikino darbo. Kiek galima uždirbti? Tai labai priklauso nuo rezultatų. Realiai užmokestis prasideda nuo 20 eurų per dieną ir kyla aukščiau, priklausomai nuo padaryto darbo. Jaunimas ateina padirbėti konkrečiam daiktui nusipirkti. Jaunuoliai, užsidirbę naujam telefonui, paprastai daugiau ir nepasirodo“,  – sakė M. Laukaitis.

Ūkininkas M. Laukaitis vasarą įdarbina ir jaunimą

Ekologinio ūkio savininkė Vitalija Morkūnienė per sezoną daržoves turi ravėti kelis kartus. Sezonas prasideda maždaug nuo birželio 10 dienos ir tęsiasi iki rugpjūčio vidurio.

„Purkšti chemikalais negaliu, turime ravėti.  Paprastai vienas ravėjimas užtrunka apie savaitę, vienu metu laukuose dirba iki 50 žmonių. Per vasarą nemažai mokinių nori padirbėti, yra ir žmonių, kuriems aktualus laikinas darbas. Nemažai tokių, kurie gavę uždarbį už kelias dienas daugiau ir nepasirodo“, – neslėpė ūkininkė.

Jos teigimu, ravėtojų uždarbis prasideda nuo 3 eurų už valandą „į rankas“. „Daugiau padarantys gauna ir po 4 eurus. Kai ravime, visada pati būna laukuose ir stebiu darbą, kad žmonės ne tik į laikrodį žiūrėtų“, – juokiasi V. Morkūnienė.

Ekologinio ūkio savininkė V. Morkūnienė be ravėtojų negali apsieiti

Ūkyje paprastai dirbama nuo 8 val. iki 16.30 val. „Kai būna labai karšta, darbus pradedame ir 6 val. ryto, bet taip būna retai. Dažniau tiesiog baigiame anksčiau, kai saulė kaitri“, – sakė ūkininkė.

Kėdainių rajono ūkininkas Vidmantas Girdzijauskas teigė, kad darbuotojų klausimas yra labai opus, o jį aštrina valstybės politika.

„Europoje ir pas mus rūpinamasi etatiniais darbo biržos klientais. Jie nenori dirbti. O kam, jei gauni pašalpą, nuolaidas, nemokamą maitinimą. Kai pritrūksta pašalpų, tokie ateina padirbėti, užsidirba bambaliui ir dingsta.

Nesuprantu politikos, kai daromos problemos dėl užsieniečių įdarbinimo. Koks skirtumas, ar aš įdarbinsiu ukrainietį, moldavą, baltarusį ar lietuvį, vis tiek visus mokesčius Lietuvai mokėsiu.

Dabar atėję dirbti darbo biržos klientai po pusdienio jau skundžiasi nervų šaknelių uždegimu, gauna nedarbingumą 2 savaitėms, paskui vėl pusdienį dirba, kol kitoje pusėje „užsidega“ nervų šakneles. Taip ir dirba, kol išdegina visas tas nervų šakneles ir baigiasi jų įdarbinimo laikotarpis, o tada ateina laikas vėl gauti pašalpas“, – ironizuoja V. Girdzijauskas.

Ūkininkas V. Girdzijauskas sako, kad pagalbinių darbininkų paieška visada sudėtinga

Jis sutinka, kad darbas žemės ūkyje sunkus. „Pas mane nuolat dirba apie 100 žmonių, stengiuosi juos išlaikyti, kad nereikėtų laikinų darbuotojų ieškoti. Moksleiviai? Nedaug jų norinčių užsidirbti pinigėlį, jiems rūpi tik išmaniųjų įrenginių mygtukų spaudinėjimas“, – sakė V. Girdzijauskas.

Jo ūkyje laikiniems darbininkams, pasamdytiems ravėti daržus, taip pat mokama apie 3 eurus „ į rankas“ už valandą.

MŪ inf.