Rapsų pasėliai šį rudenį gerai pasirengę žiemojimui
2020-11-18

Kaunas / Kėdainiai. Po šiltos 2019-2020 m. žiemos šiemet žieminių rapsų derlius Lietuvoje buvo nukultas nuo rekordinio ploto – net 274 tūkst. hektarų. Nesiskundė ūkininkai ir derlingumu – šalies mastu jis buvo vidutiniškai siekė 3,5–4 t/ha.

Tikslios statistikos, kiek žieminių rapsų pasėta 2020 m. rudenį, kol kas nėra. VDU Žemės ūkio akademijos Bandymų stoties direktorius profesorius Rimantas Velička sako, kad pagal ekspedicinius duomenis ir pagrindinių rapsų augintojų pateiktą informaciją galima teigti, kad šiemet jų pasėta kiek mažiau negu pernai – apie 230 tūkst. ha. Kitų šaltinių nuomone, žieminių rapsų pasėlių gali būti šiek tiek daugiau, tačiau bet kuriuo atveju tikėtina, kad jų plotas 10–15 tūkst. ha mažesnis negu pernai.

„Didžioji dalis rapsų pasėlių visoje Lietuvoje šiuo metu atrodo gerai, vertinant skrotelės išsivystymą galima teigti, kad jie yra puikiai pasiruošę žiemoti. Žinoma, atskirais atvejais pasėliai skiriasi, priklausomai nuo taikytos agrotechnikos, ypač sėjos laiko ir sėjos būdo“, – sako R. Velička.

Linas Agro 20 11 05

Pasak profesoriaus, dairantis po laukus, šiuo metu žieminiai rapsai atrodo tikrai vešliai. Šiltą ir drėgną rudenį jie garantuotai pasisavino dalį dėl sausros javų nepanaudoto azoto, o skurdesnėse ražienose augintojai nepagailėjo ir 100 kg/ha amonio salietros.

Tačiau pažiūrėjus į žieminius rapsus iš arčiau, matyti, kad vešlesni, didesni tik patys lapai, o pati skrotelė nėra peraugusi.

„Štai VDU Žemės ūkio akademijos Bandymų stotyje tiek į javų ražienas, tiek į tradiciškai artą dirvą rugpjūčio 17-20 d. pasėti rapsai šiuo metu yra užauginę 6–8 lapus, viršūninis pumpuras nuo žemės pakilęs tik 2,5–3 cm, o šaknies kaklelis yra 10–12 mm storio. Visa tai atitinka optimalius, gerai pasiruošusių žiemoti rapsų morfometrinius parametrus“, – patikina R. Velička.

Jis priduria, kad Bandymų stoties laukuose augantys žieminiai rapsai spalio 7 d. buvo nupurkšti fungicidų, mikroelementų ir amino rūgščių mišiniu, kuris ne tik pristabdė tolesnį rapsų augimą, bet kartu apsaugojo ir nuo fomozės, paskatino maisto medžiagų transportavimą iš lapų į šaknies kaklelį ir viršūninį pumpurą.

Nepaisant sausų orų sukelto streso ankstyvaisiais augimo tarpsniais, šiuo metu žieminių rapsų pasėliai atrodo gerai

Panaši situacija ir kituose Vidurio Lietuvos rapsų pasėliuose, tik nedidelė dalis rapsų, kurie buvo pasėti rugpjūčio pradžioje, šiuo metu yra labiau ištįsę ir peraugę. „Matyt, daugelis augintojų jau yra išmokę pagrindines rapsų agrotechnikos pamokas, o ir gamtinės sąlygos šį rudenį palankesnės – netrūko šilumos, o saulėtų dienų, kurios saugo augalus nuo ištįsimo, buvo daugiau už daugiametį vidurkį“, – sako profesorius R. Velička.

Reikia pastebėti, kad šiemet, dėl drėgmės stygiaus dirvožemyje rapsai, ypač vasaros pabaigoje, vystėsi lėčiau negu 2019 m. rudenį, o rugpjūčio 25–28 dienomis po lietaus pasėti rapsai šiuo metu yra „pasiviję“ sėtus rugpjūčio viduryje.

„Taigi, tie ūkininkai, kurie žieminius rapsus pasėjo laiku ir ne per tankai (50–60 augalų kvadratiniame metre), tinkamai patręšė (išbėrė reikiamą kalio trąšų kiekį, išlaikydami kuo mažesnį azoto ir kalio santykį), laiku nupurškė nuo piktžolių, pabirų, fungicidais apsaugojo nuo peraugimo, ligų ir pamaitino augalus mikroelementais bei amino rūgštimis, gali tikėtis mažesnės rizikos žiemojimo laikotarpiu“, – reziumuoja prof. Rimantas Velička.

Pasėliai augalų apsaugos specialistų žvilgsniu

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto direktorės pavaduotoja eksperimentinei plėtrai, Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja dr. Roma Semaškienė apibendrina, kad žieminių rapsų sėjos ir ankstyvais vystymosi tarpsniais vyravo šilti, bet gana sausi orai. Vidurio Lietuvoje rugsėjo mėnesį buvo fiksuotas kritinis drėgmės trūkumas. Laimė, kad nuo antro spalio dešimtadienio dažnesni lietūs atgaivino jau akivaizdžiai dėl drėgmės trūkumo skurstančius augalus.

„Jei šilti ir sausi orai skurdino augalus, tai kenkėjų plitimui tai buvo labai palanku. Rapsuose plito kryžmažiedinės ir rapsinės spragės, amarai, šakniagumbiniai paslėtastraubliai ir kiti kenkėjai“, – pastebi R. Semaškienė.

Rudenį rapsuose skraidantys amarai didina virusinių ligų riziką. Ypač jei randama persikinių amarų (Myzus persicae). Jie ne tik maitinasi, bet ir maitindamiesi perneša virusines ligas. Šių amarų aktyvumas smarkiai sumažėja esant 3 oC temperatūrai, taigi ilgas šiltas ruduo jiems palankus. Šį rudenį rapsuose nemažai buvo matoma ir kopūstinių amarų. Jiems būdinga sidabriškai pilka spalva, dažniausiai ant augalo įsikuria kolonijomis.

„Tiek praėjusiais, tiek šiais metais rapsuose palyginti gausu šakniagumbinių paslėtastraublių pažeistų augalų. Nelikus rapsų sėklų apdorojimui skirtų insekticidinių beicų, šie kenkėjai iš mažai reikšmingų darosi labai reikšmingi“, – paaiškina R. Semaškienė. LAMMC žemdirbystės institute darytuose lauko eksperimentuose šį rudenį rapsų pasėliuose buvo randama nuo 40 iki 100 proc. augalų su šakniagumbinių paslėtastraublių pažeistomis šaknimis.

Šis ruduo buvo palankus rapsinių spragių skraidymui. Šių spragių lervų apniktų augalų atskiruose laukuose randama neįtikėtinai daug. Literatūroje nurodoma, kad šakniagumbinių paslėtastraublių ir rapsinių spragių nualinti augalai būna jautresni žiemos šalčiams.

Rudenį rapsų pasėliuose dažniausiai aptinkama liga yra fomozė. Vyraujant sausiems orams, ligos plitimo pradžia buvo gana vėlyva, tačiau šiuo metu nepurkštuose nuo šios ligos laukeliuose randama, nelygu veislė, žemės dirbimo būdas, nuo 36 iki 100 proc. pažeistų augalų, ligos pažeistas lapo plotas siekia iki 5–10 proc.

„Fungicidai fomozės kontrolei buvo purškiami pamačius pasėlyje pačius pirmus ligos požymius spalio pirmąjį dešimtadienį. Šiai dienai jų efektyvumas siekia 60–100 proc. Rapsų laukuose šiuo metu galima pamatyti ir juodosios dėmėtligės požymių, tačiau ten, kur panaudoti fungicidai, šios ligos požymių yra tik kur ne kur“, – pastebi R. Semaškienė.

Žiemojimo sėkmė priklausys nuo daugybės sąlygų

Bendrovės „Linas agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas Andrius Lukoševičius svarsto, kad vertinant vėlyvesnę žieminių rapsų sėjos pradžią ir sudėtingas sėjos sąlygas, galima manyti, kad šiemet žieminių rapsų plotai turėtų būti šiek tiek mažesni negu praėjusiais metais. O vertinant žieminių rapsų pasėlių būklę, akivaizdu, kad ji yra gera arba labai gera. Silpnesni pasėliai yra tik tie, kurie buvo pasėti vėliau ar vėliau ir prasčiau sudygo dėl sausros, dėl didelio kiekio šiaudų, nekokybiškos dirvos dirbimo ir kitų priežasčių.

„Dėl ilgo ir palankaus augalų augimui rudens, šiuo metu pasėliai yra gerai išsivystę ir sukaupę pakankamai sausųjų medžiagų, kad galėtų sėkmingai peržiemoti. Žinoma, žiemojimo sėkmė priklauso ir nuo gamtinių sąlygų žiemos periodu, t. y. žemos temperatūros, sniego sluoksnio, vėjo, įšalo, drėgmės kiekio ir t. t. Bet apibendrinant galima teigti, šiuo metu situacija su žieminių rapsų pasėliais yra gera“, – sako A. Lukoševičius.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokius naujos valdžios sprendimus prognozuojate žemės ūkio srityje?
Orai