Kaunas. Prasidėjus pavasariui sodininkų laukia atsakingas darbas – vaismedžių genėjimas, kuris tęsis dar ir vasarą. Kaip genėti vaismedžius, kokių klaidų nedaryti, pataria profesionalus sodininkas, medelyno savininkas, biomedicinos mokslų daktaras Kęstutis Malinauskas.

Kaskart susiruošus genėti, dažnam mėgėjui sodininkui iškyla daugiau klausimų nei atsakymų. K. Malinauskas atkreipia dėmesį, kad žmonės savo sodeliuose dažnai per vėlai pradeda formuoti jaunus medelius, prašviesinti senų vaismedžių vainikus ir juos atjauninti.

Kita klaida, kad per anksti, dar žiemą, pradeda genėti augesnių veislių vaismedžius, todėl vasarą negali atsiginti nuo vilkūglių gausos ir laiku jų nepašalinę skundžiasi menku vaisių derliumi.

Neįgudę sodininkai genėdami vaismedžius kartais išpjauna reikalingas palikti šakas, o tas, kurias reikia išpjauti – palieka arba netinkamai jas nupjauna.

Kada genėti vaismedžius?

Pasak K. Malinausko, tam, kad obelis būtų sveika ir gausiau derėtų, būtina laiku genėti: vaismedžių ramybės metu ir prasidėjus vegetacijai (žiemą ir pavasarį, iki obelų žydėjimo pabaigos), paskui intensyvaus obelų augimo metu (vasaros pradžioje ir viduryje) ir likus 3–4 savaitėms iki obuolių skynimo (rugpjūtį–rugsėjį).

Panašia tvarka genimos kriaušės ir slyvos, o trešnės ir vyšnios stipriau genimos po derliaus nuėmimo.

Nesvarbu, medelis pasodintas rudenį ar pavasarį, jau pirmų metų pavasarį reikia formuoti tiek kaulavaisio, tiek sėklavaisio vainiką. Tinkamiausias laikas – iki žydėjimo pabaigos, nes pasibaigus žydėjimui prasideda aktyviausias augalų augimo periodas, sparčiai auga naujos šakos.

Pirmiausia patrumpinkite centrinį augalo ūglį, tuomet iš viršutinio palikto pumpuro formuosis naujoji viršūnė, o iš kitų, šoninių pumpurų – šakos. Kai jos paaugs, paskui jas reikės formuoti norima kryptimi.

K. Malinauskas primena, kad žiemos pabaigoje pradedami genėti ištvermingesnių šalčiams ir mažiau augių veislių obelys, naujai pasodinti (praėjusį rudenį) ir skurstantys vaismedžiai. Taip daroma todėl, kad ramybės metu nugenėti vaismedžiai vešliau auga ir išaugina daugiau bei ilgesnių ūglių.

Ir atvirkščiai – augesnių, mažiau ištvermingų šalčiams veislių obelis ir visas kriaušes jis pataria genėti žymiai vėliau, jau vegetacijos metu, kai jos sulapoja arba net žydi. Tuo metu nugenėti vaismedžiai mažiau auga, lengviau išlaikoma pusiausvyra tarp jų augimo ir derėjimo, o taip pat tikėtinas mažesni kiekis sodininkų „siaubo“ – vilkūglių.  Stipriau genėti reikėtų baigti ne vėliau, kaip dvi savaitės po žydėjimo pabaigos.

Pasak profesionalaus sodininko, tam, kad vaismedis būtų ne tik sveikas ir gausiau derėtų, bet  būtų patogu prižiūrėti ir gražiai atrodytų, būtina šalinti vilkūglius, retinti šakas, formuoti vainiką su aiškia viršūne.

Nuotr. viršuje – negenėta jauna obelis, nuotr. apačioje – išgenėta obelis 

Produktyviausios vaismedžio šakos – horizontalios

„Prieš pradėdami genėti sveikas šakas, prisiminkite, kad produktyviausios šakos vaismedyje yra horizontalios. Todėl iš vaismedžio išpjaukite stiprias vertikalias šakas, susiformavusias iš suaugusių ir jau išsišakojusių vilkūglių – „medžius medžiuose“.

Jeigu tam tikros vaismedžių vainikų vietos yra tuštokos, tokias vertikaliai augančias šakas atlenkite į horizontalią padėtį ir pririškite virvutėmis prie kamieno ar prie kitų šakų”, – pataria K. Malinauskas.

Paskui būtina pašalinti šakas, augančias iš žemutinių horizontalių stambiųjų šakų į vainiko vidų,  konkuruojančias su liemeniu šakas. Taip pat nupjaukite apatinių stambių horizontaliųjų šakų senas, nulinkusias žemyn viršūnes (iki jaunesnio atsišakojimo), tarpusavyje besitrinančias šakas.

Jeigu horizontalios šakos yra įsispraudusios tarp kitų šakų, jas išpjaukite. Šalinkite arba trumpinkite šakas tiek, kad jos negalėtų išlūžti ir esant gausiam derliui. Išpjaukite smailiu kampu su liemeniu suaugusias šakas (smailesniu nei 50°).

Nuotr. viršuje – sena negenėta kriaušė, nuotr. apačioje – pažeminta ir išgenėta kriaušė

Pasak K. Malinausko, genint vidutinio amžiaus ir senas negenėtas obelis, vaismedžius galima atjauninti sužeminant ir prašviesinant vainikus. Tokie vaismedžiai gali būti sužeminami nuo trečdalio iki pusės ar net daugiau savo ūgio. Sužeminti, nors ir seni, vaismedžiai tampa neaukšti ir gerai apšviesti. Ant tokių vaismedžių dera jaunos, naujai išaugusios vaisinės šakelės, todėl vaisiai būna dideli, nusispalvinę veislei būdinga spalva, sveiki ir gražūs.

Kokie turi būti pjūviai?

K. Malinauskas primena, kad genint sėklavaisius (obelis ir kriaušes), pjūviai ir kirpimai turi būti atliekami prie pat norimos šalinti šakos išaugimo vietos.

Genint kaulavaisius (slyvas, vyšnias, trešnes, abrikosus, persikus), pjūviai ar kirpimai turi būti atliekami paliekant 5 cm ilgio stuobrelį, kad padaryta žaizda nedžiūtų. Visi pjūviai, kirpimai turi būti atliekami statmenai šalinamos šakos atžvilgiu, kad žaizdų plotas būtų mažiausias.

Trūkstant patirties ir nežinant, kaip taisyklingai genėti vaismedžius, K. Malinauskas pataria kreiptis pagalbos į specialistus, kurie turi jų kvalifikaciją įrodantį dokumentą.