Velžys (Panevėžio r.), balandžio 8 d. Mūsų šalies sodininkystės specialistų žinias itin vertina latvių ūkininkai - vakar Panevėžio r. vykusiame seminare apie braškių ir aviečių auginimą didžioji dalis klausytojų buvo atvykusių iš Latvijos. Kaimyninės šalies augintojams buvo itin smalsu pasižvalgyti po vieno geriausių mūsų sodininko, braškių ir aviečių augintojo Alekso Speičio laukus.

Tiesa, ir Lietuvos sodininkams, kurie yra nepralenkiami obuolių auginime, kai kuriose srityse yra ko pasimokyti iš latvių. Tarkime, Latvijoje yra nemaži plotai verslinių trešnynų, vyšnynų, jų sodinių šiluogių plantacijos užima net 220 ha, spanguolynai - 105 ha. Braškynai užima per 360 ha, juodųjų serbentų auginama 770 ha, juodųjų ir baltųjų serbentų - 130 ha, aviečių - 240 ha, šaltalankių - 180 ha. Tenka pripažinti, kad Latvijoje daug stipresnis uogų perdirbimo sektorius.

Naujos technologijos atsiperka

Latvijos valstybinio sodininkystės instituto mokslininkė Sarmitė Strautina akcentavo svarbiausias uogininkystės problemas: trūksta sodinamosios medžiagos, dauguma uogynų vis dar yra be drėkinimo, nesugebama apsaugoti augalų nuo žiemos šalčių, daugiau dėmesio reikia skirti uogų kokybei.

Pasak S. Strautinos, drėkinimo sistemos labai padidintų uogynų derlingumą. Iš darytų bandymų rezultatų matyti, kad braškių derlius, kurio vidurkis Latvijos versliniuose braškynuose yra 5,5 t/ha, įdiegus lašelines laistymo sistemas padidėja iki 8 ir daugiau t/ha (kai kurių veislių gaunama net 18 t/ha derlius). Juodųjų serbentų derlius laistant padidėja nuo 2-3,2 t/ha iki 12-15 t/ha. Aviečių derlius nuo vidutinio 3 t/ha šokteli iki 12 t/ha, o uogų masė padidėja 7-15 proc. Beje, remontantinės avietės dar akivaizdžiau reaguoja į laistymą - jų vienos uogos masė padidėja beveik trečdaliu.

Pastarųjų auginimas Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, labai populiarėja: auginamos remontantinės avietės Pokusa, Polka, Polana, Polesie, tad šviežių uogų sezonas, jei palankūs orai, nusitęsė iki lapkričio.

SDI mokslininkė Loreta Buskienė išvardijo pagrindines aviečių, tinkamų versliniam auginimui mūsų sąlygomis,veisles: desertui - Meteor, Brianskij rubin, Husar, Kenbi, Willamette, Polana, Polka; perdirbimui - Meteor, Brianskij rubin, Norna, Volnica, Kenbi, Ottawa, Willamette, Peresvet, Polana; šaldymui - Kenbi, Ottawa, Willamette, Peresvet, Balzam, Polka.

SDI Sodininkystės technologijų sektoriaus vedėjas Nobertas Uselis pristatė Babtuose atliktus įvairių braškių veislių auginimo skirtingomis technologijomis rezultatus. Auginant braškes tuneliukuose, derlius paankstinamas 2-3 savaitėmis - taigi, uogos skinamos tuo metu, kai jų kaina aukščiausia. Siekiant išauginti kuo vėlyvesnį derlių, tinkama veislė būtų Pandora (tiesa, kad gerai derėtų, šalia turi augti Pegasus veislės braškės). Šiltnamiuose plačiausiai auginama Elsanta. Pagal uogų tvirtumą išsiskiria Figaro, Darselect, Sonata braškės, o štai Elkat - minkštokos. Auginant profiliuotame paviršiuje, mokslininkas patarė nedaryti pernelyg aukštų lysvių - jei žiema būtų be sniego, tokiose lysvėse augančios braškės gali pašalti.

N. Uselis išskyrė versliniams braškynams tinkamiausias veisles: ankstyvoji Honeoye, vid. ansktyvumo - Elkat, vid. vėlyvumo - Darselect, Marmolada, Polka, vėlyvosios - Senga Sengana, Sonata, Pegasus, labai vėlyva - Pandora. Pernai metais neblogus rezultatus parodė tirtos naujos braškių veislės: Fenella, Lucy, Syria, Asia, Elegance, taip pat kai kurie selekciniai numeriai, šiek tiek mažesnį derlių davė Sveva.

SDI Augalų apsaugos laboratorijos vedėja Alma Valiuškaitė patarė uogynuose praktikuoti integruotą augalų apsaugą, kurios pagrindinis principas yra ne naikinimas, o valdymas. „Svarbiausia - matyti visumą, ir nesistengti sunaikinti visų šliaužiojančių, rėpliojančių ar skraidančių padarų", - sakė mokslininkė. Ji priminė, kad anksti pavasarį išdžiūvusius, kenkėjų ar ligų pažeistus aviečių stiebus būtina išgenėti ir sunaikinti. „Tik jokiu būdu nesukraukite stiebų krūvos avietyne, o kuo greičiau sudeginkite - šašlykų sezonas jau prasidėjo", - juokavo A. Valiuškaitė.

Ūkininko patirtis - neįkainojama

Ūkininkas Aleksas Speičys sodininkystės ir uogininkystės ūkį pradėjo plėtoti nuo 1999 m. Dabar sodas užima 30 ha, braškės -5 ha, avietės - hektarą, yra didelis obelaičių, kriaušaičių, juodųjų serbentų sodinukų veislynas. 2009/2010 m. žiemą nemažai braškių iššalo, nukentėjo ir avietės. Pernai rudenį prieš žiemą dalį braškių storai dengė rapsų šiaudais (sunaudojo 500 ritinių), o dalį paliko nedengtą, tad dabar bus labai geras bandymas - verta dengti ar neverta. Braškyne įrengtas lašelinis laistymas. Jei orai sausi, drėkinimas būtinas - laistymas tokiu atveju du ar net tris kartus padidina uogų derlių. Žinoma, jei orai drėgni ir vėsūs, drėkinimas tokio efekto neduoda.

Braškių eilės iš rudens uždengtos rapsų šiaudais

Ūkyje auginamos veislių Elkat, Darselect, Marmolada, Donna braškės. Dabar intensyviai ruošiami vadinamieji „frigo" daigai. Jie laikomi saugykloje 1,5 laipsnio šalčio temperatūroje ir gali būti sodinami bet kuriuo metu, kada prireikia. A. Speičys pataria pirmais metais iš pasodintų daigų uogų nelaukti - naikinti ir žiedus, ir ūsus, taip duodant kereliams sustiprėti ir derlių skinti tik kitais metais.

Šiomis dienomis A. Speičio ūkyje intensyviai ruošiami „frigo" daigai

Be to, labai svarbu braškes sodinti į tinkamą žemę - lauką braškėms reikia ruošti bent dvejus metus. Puikus priešsėlis garstyčios, aliejiniai ridikai, kuriuos reikia aparti, žiemai galima pasėti rugius. Pasak šeimininko, pats geriausias tręšimas braškėms yra vanduo - dirvą reikia patręšti prie įveisiant braškyną (įterpti ir mėšlą, ir žalią trąšą). Kai bus gerai paruošta žemė, tada seksis auginti braškes, o priešingu atveju daug jėgų teks atiduoti kovai su piktžolėmis.

Perpjovus skrotelės šerdį matyti, kad šiaudais nedengtų braškių kereliai pašalę labiau

Kaip sako A. Speičys, savo ūkyje jis naudoja „sausą laistymą" - kartą per savaitę arba po kiekvieno lietaus pravažiuoja tarpueilius su rankiniu purentuvu: taip ir bedygstančios piktžolės sunaikinamos, ir dirvos paviršius supurenamas, kad drėgmė negaruotų. Vienas žmogus per dieną tokiu purentuvu gali supurenti 1 ha braškyno.

Avietės auginamos eilėmis kas du metrai, o kas šešias tokias eiles daromas platesnis - trijų metrų - tarpueilis, kad galėtų pravažiuoti purkštuvas. Avietės peržiemojo puikiai, šeimininkui nerimą kelia tik šiuo metu tarpueiliuose užsistovėjęs vanduo - avietės nemėgsta net ir trumpalaikio užmirkimo. „Netikėkite, kai sako, kad remontantinių aviečių Polka ir Polana Lietuvoje galima skinti tik 2-3 t/ha. Užpernai aš skyniau 10 tonų iš hektaro", - sako A. Speičys.

Vakar Velžyje Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų sklaidos centro organizuotas seminaras - jau dešimtas Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos 2007-2013 m. renginys. Numatomas dar ne vienas bendras latvių ir lietuvių sodininkų susitikimas. „Latvijos valstybinis sodininkystės institutas kartu su SDI mokslininkais rengia sodininkystės technologijų knygą, taip pat bus išleisti mokomieji video diskai su filmuota medžiaga apie sodų priežiūros svarbiausius technologinius darbus", - numatomus darbus vardijo projekto koordinatorius Lietuvoje Darius Kviklys.

MŪ inf.