Panevėžio r. / Kauno r. / Vilkaviškio r. Lietuvos ūkininkų laukuose populiarėja nepelnytai pamirštos kaliaropės, ropės ir ridikai. Šaltuoju metu vartojant jų vertingus šakniavaisius, mityba bus įvairesnė.

Panevėžio r. ūkininkė Milda Mikelionienė eksperimentuoja su įvairiomis daržovėmis ir jas augina. Ji šiemet savo laukuose, nukasusi svogūnus, išbandė naujas ridikų, kaliaropių ir ropių veisles. M. Mikelionienė dalijasi patirtimi ir ragina šias daržoves auginti ir kitus ūkininkus.

Daržininkės teigimu, iš Lietuvoje populiarėjančių japoninių ridikų įdomiausi, gražiausi yra salstelėję, kiek aštroki arbūziniai ridikai Misato Rose Flesh ir Red Meat. Jie ypač sultingi ir švelnūs, raudona luobele.

Ilgais, kūgio formos šakniavaisiais išsiskiria veislė Karmina. Taip pat geru skoniu pasižymi baltųjų ridikų hibridai: Tama Winter F1 ir (per 50 cm ilgio šakniavaisiais), Albaster H (trumpesniais šakniavaisiais), veislė Mino Early.

Ridikų veislių Misato Rose Flesh, Tama Winter F1, Karmina šakniavaisių forma, dydis, spalva ir skonis skiriasi

Japoniniuose ridikuose gausu antioksidantų, kurie mažina kraujospūdį, cholesterolio kiekį kraujyje, gerina kraujotaką.

Be jų, ilgam laikymui per žiemą M. Mikelionienė dar augino juoduosius ridikus: Panter ir Runder Schwarzer Winter, kurių minkštimas baltas, sultingas, aštroko skonio. Idealiai tinka salotoms ir sumuštiniams. Gerai laikosi per žiemą vėsiame sandėlyje.

Ropių veislė Golden Ball turi geltonas ropeles ir skanų minkštimą

Rudens derliui M. Mikelionienė augino šias ropių veisles: Golden Ball su geltonomis ropelėmis ir skaniu minkštimu, Purple Top White Globe su apvaliais, baltais su rausvai violetiniu viršumi šakniavaisiais, kurių minkštimas sultingas, taip pat vėlyvą veislę Purple Top Milan, kurią tinka ilgai sandėliuoti žiemą. Jų šakniavaisiai plokščiai apvalūs, minkštimas kremiškai baltas, tvirtas, aitroko, šiek tiek salstelėjusio skonio.

Vėlyva ropių veislė Purple Top Milan tinka ilgai sandėliuoti žiemą

Iš kaliaropių pasiteisino veislė Luna ir hibridas Fonda H, kurių stiebagumbiai apvalūs, šviesiai žali, minkštimas baltas. Užauga per 40–45 dienas nuo daigų pasodinimo. Kaliaropės pasižymi mineralinių medžiagų – kalio, kalcio, magnio – ir vitaminų gausa.

Kaliaropės pakenčia šalnas

Kauno r. ūkininkas Algirdas Zokaitis, be įprastų daržovių, rudens derliui augina ir kaliaropes, kurios iš tikrųjų yra ropiniai kopūstai, užauginantys rutuliškus stiebus. A. Zokaičio pasirinkta hibridinė veislė Fonda H atspari kopūstiniams gumbams, išsiskiria šviesiai žaliais stiebais.

Ropiniai kopūstai yra ne mažiau vertingi nei brokoliai ir žiediniai kopūstai, todėl populiarėja tarp pirkėjų.

Ūkyje kaliaropės sėjamos kas 2 savaites, kad ilgesnį laiką rudenį turėtų šių šviežių, neperaugusių daržovių. Jei dar stipriai nepašals, jų derlių ūkininkas ruošiasi paskutinį kartą nuimti gruodžio pradžioje.

Kaliaropių hibridas Fonda H yra atsparus kopūstiniams gumbams

Ridikų įvairovė

Pasak Vilkaviškio r. daržovių augintojos Ritos Radžiūnienės, ridikai ir ropės – vienos maistingiausių ir vertingiausių mūsų organizmui daržovių, kurių nesunku užsiauginti.

Ridikų šakniavaisiai būna įvairių formų: nuo apvaliai plokščių iki ilgų kūginių. Šakniavaisių luobelės gali būti baltos, pilkšvos, rausvos, rožinės ir net juodos. Šakniavaisių masė, kaip ir forma, labai įvairuoja – nuo 100 g iki 1 kg ar dar daugiau.

Rita Radžiūnienė augina įvairias daržoves, taip pat ridikus ir ropes

Be įprastų, švelnaus skonio, įspūdingo dydžio baltųjų japoninių ridikų hibrido Tama Winter F1, kurių šakniavaisiai užauga iki 50 cm ir 800 g svorio, R. Radžiūnienė augina akį traukiančią japoninių ridikų veislę Misato Rose Flesh, kuri dažniausiai vadinama arbūziniais ridikais, nes nuo įprastų skiriasi ne tik minkštimo spalva, bet ir dydžiu, forma.

Šie ridikai labai skanūs, tačiau turi šiek tiek daugiau aštrumo, dėl to jų skonis panašesnis į įprastų ridikų. Ilgai laikomi šakniavaisiai nepraranda sultingumo ir maistinių savybių, negenda.

Subręsti šiems ridikams reikia apie 70 dienų, todėl pasėjus liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje iškasti juos galima tik prasidedant nuolatiniams šalčiams.

Šakniavaisiai auga beveik visiškai pasislėpę žemėje – tuo jie skiriasi nuo ilgų baltųjų japoninių ridikų, kurių trečdalis išlenda iš žemės. Veislės Misato Rose Flesh tik nedidelė ryškiai žalia dalis būna išlindusi iš žemės.

Japoniniai (arbūziniai) ridikai Misato Rose Flesh

Ūkininkė augina ir juodųjų ridikų veislę Panter, kurie vadinami žieminiais, nes ypač gerai laikosi per žiemą sandėlyje. Jų šakniavaisiai apvalūs, 6–9 cm skersmens, baltu, aštresnio skonio minkštimu.

Ropės – vertingesnės už bulves

Jau keletą metų R. Radžiūnienė rudeniniam derliui augina valgomųjų ropių veislę Petrowski, kurios šakniavaisiai plokščiai apvalūs, geltona luobele, užauga apie 250 g svorio, geltonu minkštimu. Taip pat veislę Sweetbell, šių ropių šakniavaisiai apvalios formos, 6–8 cm skersmens, baltai violetinio atspalvio. Abiejų ropių veislių minkštimas labai skanus, saldus ir sultingas.

Pasak ūkininkės, ropės užauga per 65–75 dienas nuo sudygimo. Šakniavaisis susidaro iš stiebo apatinės ir liemeninės šaknies viršutinės dalies. Auganti viršutinė šakniavaisio dalis paprastai šiek tiek iškyla virš dirvos paviršiaus, todėl luobelė nuo lapų skrotelės tampa violetiniai rausva.

Ropių šakniavaisiuose kalcio yra keturis kartus, o vitamino C – apie 75 proc. daugiau nei bulvėse.

Sėjo po žaliojo pūdymo

„Šiemet rudens derliui ridikus ir ropes sėjome po žaliojo pūdymo tik liepos 24 dieną, kai po ilgai užsitęsusios sausros palijo, nors dažniausiai sėjame liepos viduryje, pagal turimą techniką 70 cm x 15–20 cm atstumais. Kitais metais vėl ruošiamės auginti ir kaliaropes“, – pasakoja R. Radžiūnienė.

Baltosios garstyčios žaliajam pūdymui sėjamos du kartus – balandį ir birželio pradžioje, kad pagerintų dirvožemį ir nustelbtų piktžoles. Paskui jų žalioji masė susmulkinama ir įterpiama į dirvą, todėl prieš sėją nereikia dirvos papildomai tręšti kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis. Po tarpinių augalų pasėtos šios šakniavaisinės daržovės užaugina didesnį derlių.

Ūkininkė sako, jog per daugelį metų įsitikino, kad ridikai ir ropės geriausiai auga humusingoje, purioje, laidžioje lengvo priemolio dirvoje. Jiems augti ir vystytis tinkamiausia 15–20 °C temperatūra.

Visų šių daržovių priežiūra tokia pati, kaip ir kitų šakniavaisinių daržovių.

Vėstant orams, nėra palankios sąlygos kenkėjams plisti, todėl augalų nereikia purkšti insekticidais, kaip būna vasaros pirmoje pusėje.

Derlius pradedamas imti spalį

Pasak R. Radžiūnienės, ro­pių ir ridikų šakniavaisiai kasami praė­jus 60–70 die­nų po su­dy­gi­mo, t. y spalį. Ridikai atsparūs nedidelėms neigiamoms temperatūroms, todėl jų nereikia skubėti imti, bet būtina nukasti, kol orai neatvėso daugiau kaip iki -3–4 °C, o jei dar nėra didesnių šalnų, kasama ir lapkričio pradžioje. Ropės jautresnės šalčiui, todėl ūkininkė stengiasi jas nuimti truputį anksčiau nei ridikus.

„Nukasę ridikus ir ropes, nusukame lapus ir, kad jie nesuvystų, šakniavaisius su žemėmis aplipusiomis uodegėlėmis sudedame į naujus austinius maišus ir laikome sandėlyje, kuriame yra 3–5 °C temperatūra“, – patirtimi dalijasi ūkininkė.

Ropes ir ridikus, kaip ir visas užaugintas daržoves, R. Radžiūnienė parduoda ūkininkų turguose – Vilniuje ir Kaune. Dažniausiai iki Kalėdų baigia realizuoti, nes pirkėjai būna išsiilgę šių vertingų rudeninių daržovių.