Kupiškis. Kikonių kaime ūkininkaujantis Jonas Ragauskas yra ypatingas žmogus mūsų šalies žemės ūkio istorijoje: lygiai prieš 30 metų jis tapo pirmuoju žemdirbiu Lietuvoje, kuriam buvo įteiktas Žemės naudojimo teisės aktas.

Jonas Ragauskas prisimena, kad anuomet, 1989 m. lapkričio 9-ąją, aktas jam buvo iškilmingai įteiktas Kupiškio rajono tarybos posėdyje. Aplinkiniai plojo per petį ir sveikino jį sakydami, kad tapo istorine asmenybe, ir kad ateityje šis faktas daugeliui bus įdomus ir svarbus.

„Bet štai prabėgo trys dešimtmečiai, o to prognozuoto dėmesio taip ir nesulaukiau“, – šypsosi J. Ragauskas.

Jis prisimena, kad su žmona Regina ūkininkauti sugalvojo iš karto, kai tik išėjo Valstiečių ūkio įstatymas. „Pradžia buvo labai sunki. Pradėjome nuo vienos karvės. Neėmėme jokių paskolų, žemės plotus didinomės pamažu – pradžioje turėjome 15, paskui 20 ha. Dabar dirbame 50 ha, visa žemė nuosava ir tokio ploto mums tikrai užtenka. Sukūrėme 30 melžiamų karvių ūkį ir dabar jau keleri metai tokį stabilų ūkio dydį ir palaikome. Dirbame tik sava šeima, samdomų darbuotojų neturime“, – apie ūkį pasakoja šeimininkas.

Kikonių kaimo ūkininkas Jonas Ragauskas prieš 30 metų tapo pirmuoju ūkininku ne tik Kupiškio rajone, bet ir Lietuvoje

Pasako jo, nors pieno ūkis jau kelinti metai vis neišlipa iš duobės, bet dabar jau, atrodo, prieitas toks metas, kai tikrai gresia visiška pabaiga. „Dabartiniu požiūriu, toks ūkis kaip mūsų, laikantis 30 karvių, yra negyvybingas. Esą reikėtų laikyti 200 ar 300 melžiamų karvių. Tačiau šiais laikais tiek išplėsti pieno ūkį man atrodo labai sunku, o gal net neįmanoma. Be to, tai būtų jau nebe šeimos ūkis. Reikėtų ieškoti samdomų darbuotojų, o jų rasti tikrai nelengva. Juolab, kai esi įpratęs daug metų tvarkytis savo šeimos jėgomis“, – aiškina J. Ragauskas.

Jo nuomone, rentabilų ūkį pavyksta išlaikyti tik todėl, kad šeima dirba labai taupiai ir turi sukaupę tikrai daug patirties. „Išmokome pasigaminti kokybiškus pašarus, subalansuoti racioną, palaikyti karvių sveikatingumą. Metinis primilžis iš karvės siekia per 8 tonas – kitaip neišgyventume“, – aiškina ūkininkas.

Per tuos trejus dešimtmečius buvo sunkių periodų, bet kad ir kaip buvo sunku, vis tiek širdies gilumoje ruseno tikėjimas, kad gyvenimas eina geryn. „Juk buvo laikas, kai tikrai jautėsi pakilimas, kai susipirkome naują techniką. O dabar dirbi ir matai, kad sukiesi „ant nulio“. Kiek gali taip tęstis?“, – klausia Jonas. Ūkiui jau dabar reikėtų naujų investicijų, nes ir technika, ir pastatai sensta, reikėtų ir naują melžimo įrangą pirkti. Tačiau iš kur gauti reikalingų lėšų?

LŪS Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius ir Jonas Ragauskas – kolegos ir kaimynai

Jono vertinimu, pirmą didelį smūgį žemės ūkio sektoriui sudavė 2009 m. ekonominė krizė, po kurios buvo labai sunku atsitiesti. Kiek vėliau kainas išbalansavo lito pakeitimas į eurą. „Turiu tokį pavyzdį: 2009 m. už trosą, reikalingą mėšlui išvežti, mokėjau 2 litus su keliais centais už metrą, dabar moku 2 eurus su centais. O pieno kaina juk kokia buvo, tokia ir liko. Dabar už kilogramą pieno gauname 20 centų“, – ūkiškai skaičiuoja J. Ragauskas. Jo manymu, pieno kainą reikia lyginti su kitomis kainomis, pavyzdžiui, kuro, trąšų, sėklos ir t. t., tada bus aišku, daug ar mažai už pieną mokama žemdirbiui.

Jonas Ragauskas praėjusį penktadienį buvo apdovanotas „Metų ūkio 2019“ konkurse –  laimėjo II vietą Kupiškio rajone. Tai jau trečias kartas, kai J. Ragauskas tampa „Metų ūkio“ laureatu, jis yra buvęs ir I, ir III vietos laimėtoju

„Ateityje ūkį norėčiau perduoti anūkui. Labai tikiuosi, kad jis matys ateitį ūkininkavime. O jei nematys, tai nežinau, kaip čia bus“, – sako pirmasis šalies ūkininkas kupiškėnas Jonas Ragauskas.

MŪ inf.