Vievis. Iki šiol kietagrūdžiai kviečiai buvo siejami su šiltesnio klimato šalimis – tai tradiciniai itališki ir kitų pietinių kraštų grūdiniai augalai, iš kurių gaminami makaronai bei kiti produktai. Šiltėjant klimatui atsiranda idėjų ir bandymų tokius kviečius auginti ir pas mus.

Kėdainių r. ūkininkas Aurimas Snarskis jau ir pernai augino kietagrūdžius kviečius, bet tada kokybiško derliaus gauti nepavyko – nepasiekta reikalingo grūdų kritimo skaičiaus.

Šio sezono orai buvo palankūs kietagrūdžiams kviečiams, ir ūkininkas iš kelių ha ploto prikūlė 12 tonų aukštų kokybinių parametrų grūdų.

„Kai turėsiu bent jau 10 metų tokių kviečių auginimo patirtį, galėsiu pakomentuoti, ar tai geras derlius. Šiaip kietagrūdžių kviečių pats grūdas visada yra šiek tiek smulkesnis negu įprastų, todėl ir bendras derlingumas mažesnis, tačiau tai atperka aukštesnė šių grūdų kaina rinkoje“, – paaiškina A. Snarskis.

Ūkininkas Aurimas Snarskis sako, kad specifinių reikalavimų kietųjų kviečių auginimo agrotechnikai nėra – visus ūkio žieminius kviečius jis augina pagal vienodą technologiją, taiko tokias pačias tręšimo ir augalų apsaugos sistemas

Visą užaugintą kietųjų kviečių derlių žemdirbys pardavė įmonei „Malsena Plius“, o šį rudenį jis pasėjo jau 9 ha tokių kviečių.

Makaronų ir kitų produktų, kurių žaliavai reikia kietųjų kviečių miltų, gamintojai juos paprastai importuoja. Įmonei „Malsena Plius“ galimybė užsiauginti kietagrūdžių kviečių Lietuvoje reiškia didesnę nepriklausomybę nuo užsienio šalių partnerių, tvaresnę ir aplinkai palankesnę tiekimo grandinę, o ūkininkams – naujas galimybes brangiau parduoti grūdų derlių.

Plotus planuojama išplėsti iki 100 ha

„Anksčiau turėjome daugybę bandymų užauginti šią kultūrą, tačiau jie visi buvo nesėkmingi arba buvo nukuliami per maži kiekiai, kad derlių būtų galima komercializuoti. Šiemet įvertinę derliaus rezultatus matome, kad kokybiniai rodikliai nenusileidžia pasaulinėje rinkoje esančiai pasiūlai.

Kietasis kvietys yra gerų, stiprių žemių augalas, kuriam reikia daug saulės – tik šiemet pavyko šias sąlygas atitikti. Klimatas keičiasi, tą galime pastebėti ir su vyndaryste: vyną jau gamina ir anglai, ir šiaurės vokiečiai“, – sako įmonių grupės „Baltic Mill“, kuriai priklauso „Malsena Plius“, pirkimų vadovas Arvydas Noreika.

Įmonių grupės „Baltic Mill“, kuriai priklauso „Malsena Plius“, pirkimų vadovas Arvydas Noreika teigia, kad per kelerius ateinančius metus kietųjų kviečių auginimo plotus Lietuvoje planuojama išplėsti iki 100 ha

Dėl kietųjų kviečių galimybės atlaikyti sausras, jie daugiausiai auginami Viduržemio jūros, Šiaurės Afrikos, Artimųjų Rytų regionuose – Italijoje, Ispanijoje, Indijoje, Maroke, Turkijoje. Mūsų regione jie dažniausiai atsivežami iš Rusijos, Ukrainos ar Kazachstano. Tačiau „Malsena Plius“ auginimo patirtį perėmė iš Švedijos ūkininkų – Malmės apylinkėse šiemet nuimtas jau ne pirmas kietagrūdžių kviečių derlius.

Geresnė kaina ūkininkams

Pasak A. Noreikos, Lietuvos ūkininkai suinteresuoti kietagrūdžių kviečių auginimu, nes, lyginant su mums įprastais minkštaisiais – jų kaina rinkoje yra aukštesnė.

„Kietųjų kviečių paklausa didelė, o pasiūla maža, todėl man teko matyti situacijų, kai kietieji kviečiai buvo įkainuoti bent 100 eurų už toną brangiau, negu įprasti kviečiai. Be to, „Malsena Plius“ siūlo šios veislės auginimo programą, tuo pat metu suteikiant ne tik sėklą, patarimus, kaip auginti, bet ir garantuotą realizaciją rinkoje“, – teigia A. Noreika. 

Lietuviški makaronai iš vietoje užaugintų kietųjų kviečių

Anot įmonės atstovo, iki šiol lietuviškų kietagrūdžių kviečių makaronų iš vietoje užauginto derliaus dar niekas negamino. A. Noreika tikina, kad pagal kokybinius parametrus jie nenusileidžia aukščiausios klasės itališkai produkcijai.

Pirmoji visų grūdo dalių kietagrūdžių makaronų partija jau pasiekė parduotuvių lentynas. Planuojama apimtis plėsti ir pamažu kietųjų kviečių makaronus iš vietoje užaugintos žaliavos gaminti ne tik Lietuvos, bet ir visų Baltijos šalių rinkoms. 

MŪ inf.