Skuodo r. Ko reikia ūkiui, kad jis taptų „Metų ūkio" laureatu? Ingrida ir Kęstutis Palčiauskai iš Paparčių kaimo atsakytų, kad svarbu nuoseklumas ir tvarka. „Metų ūkio" laureatais Skuodo rajone jie tapo jau antrąjį kartą. Iki geriausiojo ūkio titulo Palčiauskai ėjo taip, kaip ir plėtė savo ūkį - pamažu, viską apgalvodami ir neskubėdami.

Jau 24 metus, nuo pat ūkininkavimo pradžios, Palčiauskai verčiasi pienininkyste. Pradėjo nuo vienos karvės, o dabar melžiamų turi 122, dar telyčios - iš viso 200 gyvulių. Tai - Lietuvos juodmargės ir holšteinai. Iš karvės primelžia apie 7,5 tūkst kg, per dieną - apie 3,7 t. Pieną nuo pat pradžių tiekia AB „Pieno žvaigždės". Nors šiuo metu pienininkystę ištikusi krizė, ūkininkai pasiduoti neketina, dirba kasdienius darbus ir planuoja ateitį.

Iš pradžių Kęstutis pradėjo ūkininkauti su tėvais, šeimos dar nebuvo sukūręs. Prieš 14 metų susituokė su Ingrida iš Skuodo, miestiete, ir abu ėmėsi žemės ūkio verslo. Ūkininkai jokių specialių mokslų nebaigę, tačiau sukaupė tiek informacijos, kad tapo tikrais profesionalais, dabar jau ir su kitais gali patirtimi pasidalyti. Informacijos randa internete, lauko dienose, seminaruose, konferencijose, susitikimuose su kitais ūkininkais.

Ūkio buhalteriją tvarko Konsultavimo tarnybos konsultantai. Šia paslauga naudojasi nuolat ir yra patenkinti. Konsultantai jiems rengia ir Kaimo plėtros programos projektus, tad patogu, kai visi duomenys vienoje vietoje.  Šeima keliauja ir po svečias šalis, mato, kaip kiti ūkininkauja. Kęstutis didžiuojasi, kad jo ūkis kur kas tvarkingesnis nei daugelio užsieniečių. „Ne tik mes iš jų, bet ir jie iš mūsų turėtų ko pasimokyti", - įsitikinęs Kęstutis.

Kęstutis net kelis kartus pasinaudojo Lietuvos kaimo plėtros programos priemonėmis, gavo paramą, nes visuomet prašė nedidelių sumų, dalyvavo mažuose projektuose, kad nereikėtų lėšų skolintis iš bankų. „Parama labai padėjo modernizuoti ūkį, įsigijome technikos - traktorių, srutovežį, šienpjovę, sunkiuosius volus, dalį įrenginių fermai, kurią pasistatėme iš savo sukauptų lėšų. Jau dalyvaujame ir naujosios Kaimo plėtros programos ūkio modernizavimo priemonėje, dar įsigysime namelius ir kilimėlius veršiukams, čiužinius - melžiamoms karvėms, kad jos galėtų geriau pailsėti ir pieno daugiau duotų. Plečiamės pamažu, atsargiai, nes nenorime bristi į skolas", - pasakoja ūkininkas. Kęstutis jau planuoja, kad įgyvendinus šį ūkio modernizavimo projektą,  bandys su parama įdiegti kompiuterizuotą bandos valdymą.

Prieš dvejus metus šeima pasistatė naują fermą, įsirengė melžimo aikštelę „Eglutė". Iki tol karvės buvo pririštos, tad naujoves jos priėmė ne itin lengvai, nesusigaudė, kur eiti, ką daryti, viena kita net susižalojo. Dabar visi patenkinti - ir šeimininkai, ir gyvuliai, visiems tokia įranga tinka ir patinka, visur švaru, tvarkinga. Fermoje nuolat dirba trys melžėjos ir du darbininkai, nuolat čia ranką prideda ir Ingrida su Kęstučiu.

Palčiauskai dirba apie 205 ha nuosavos žemės, dar 14 ha nuomoja, augina pašarus gyvuliams - miežius, kvietrugius, avižas, žirnius. Atskiri sklypai supirkti per ilgą laiką, todėl išsimėtę daugelyje vietų. Didžiausias žemės masyvas siekia 30 ha, o mažiausias - 1 ha. Žemės čia mažiau palankios ūkininkauti, derliai nedideli. Vien tik savų pašarų gyvuliams neužtenka, dar tenka pirkti kukurūzų, rapsų, mineralinių priedų.

Ūkis pavyzdinis, jame rengiamos lauko dienos. Pernai ūkyje buvo demonstruojama šienavimo technika, šį pavasarį vyks gyvulininkystės lauko diena, mobiliojoje laboratorijoje bus atliekami įvairūs karvių tyrimai.

Paparčių kaime gyvena net trys Palčiauskų kartos - Kęstučio tėvai, jis su Ingrida ir du jų vaikai - trylikametė dukra ir aštuonerių metų sūnus. Vaikus į Barstyčių pagrindinę mokyklą nuveža geltonasis autobusiukas. Dukra dar lanko Skuodo meno mokyklą.

Palčiauskai gyvena aktyviai - kartu su vaikais aplanko Lietuvos didžiuosius miestus, įvairius renginius, keliauja ir po užsienio šalis, tačiau skyrium, nes abu kartu negali pasitraukti nuo gyvulių. Žmona dar dalyvauja ir Barstyčių kaimo bendruomenės veikloje.

Kaip pasakoja Kęstutis, vaikams patinka mieste, tačiau jie labai prisirišę prie kaimo. Jiems tikra pramoga lankytis gyvulių fermoje. Vaikų ateities tėvai dar neplanuoja, bet kartais pagalvoja, kad gerai būtų palikti ūkį sūnui. Nors kaime žmonių mažėja, sodybos nyksta, tačiau ūkininkaujančių Skuodo rajone nestinga. Žemės ūkis čia gana stiprus, pagal pieno gamybą užima bene ketvirtą vietą Lietuvoje. Palčiauskų šeima čia jaučiasi gerai ir tvirtai - kaip galima jaustis tik gimtuosiuose namuose.

ŽŪM inf.