Panevėžio r. Prūselių kaime ūkininkaujanti Sauliaus ir Astos Brazdžiūnų šeima sunkaus darbo nebijo - jauni žmonės prižiūri 110 galvijų bandą, iš kurių 60 melžiamų karvių. Tačiau nuvarginti nestabilumo pieno rinkoje, ateityje Brazdžiūnai planuoja didinti javų plotus, mat pajamos iš augalininkystės ne kartą yra išgelbėjusios ūkį.

Jaunojo ūkininko Sauliaus Brazdžiūno ūkis registruotas 2005 m., kai perėmė jį iš tėvuko Juozo Brazdžiūno. Beje, šioje sodyboje pienininkystės ūkio tradicijos turi dar gilesnes šaknis - tarpukariu čia irgi buvo pieno ūkis, laikyta 10 karvių, kurių produktyvumas buvo kontroliuojamas.

Ūkininkavimo pradžioje Sauliui labai padėjo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistų konsultacijos, įvairūs mokymai ir kursai. Į ūkio darbus įsitraukė ir žmona Asta, vis padrąsindama vyrą imtis ryžtingų sprendimų ir plėsti ūkį. Netrukus paaiškėjo, kad karvės nebetelpa senajame, dar iš tarpukario laikų likusiame tvarte. Paėmus paskolą iš banko, buvo pastatytas naujas erdvus tvartas su melžimo bloku ir patalpomis pieno šaldytuvui.

Savo jėgomis sutuoktiniai parengė ir įvykdė net penkis ūkio valdų modernizavimo projektus (supaprastinta tvarka), bendra jų vertė siekė daugiau kaip 500 tūkst. litų. Įsigyti trys nauji traktoriai, pašarų maišytuvas-dalytuvas, srutovežis, visa reikalinga šienavimo technika (šienapjovė ir vartytuvas, presas vyniotuvas), plūgas, puspriekabė, generatorius, siūbuojantis karvių šepetys.

„Įsigiję šią naują techniką, pradėjome plėtoti modernų, konkurencingą pieno ūkį, kuris ateityje turėtų atitikti visus tokiems ūkiams keliamus technologinius ir aplinkosauginius reikalavimus", - sako Asta ir Saulius Brazdžiūnai. Ūkininkai džiaugiasi ir tuo, kad šiuo metu visos paskolos bankams jau atiduotos.

Didžiausia viltis - stabilios pieno kainos

Dabar ūkyje yra 110 galvijų, iš jų 60 melžiamų karvių. Ūkyje laikomos Lietuvos žalųjų bei danų žalųjų veislių karvės, vidutinis metinis primilžis iš karvės perkopė 6 000 kg. Visas ūkio pienas (per dieną jo būna apie 1 000 kg) realizuojamas žemės ūkio kooperatyvui „Pienas LT".

„Dabar pieno kaina normali - gauname 93 centus už kilogramą, tačiau buvo laikas, kai už pieną gaudavome vos 60 centų - tada tikrai dirbome nuostolingai", - sako Saulius. Jis pasidžiaugia, kad įstojus į kooperatyvą „Pienas LT", pavyksta ne tik gauti geresnę kainą už produkciją, bet ir nebekyla problemų dėl produkcijos kokybės. Kai pieną parduodavo kitiems supirkėjams, nuolat būdavo bėdų, kad neva kokybė neatitinka reikalingų parametrų.

Visus galvijams reikalingus pašarus ūkininkai pasiruošia patys. Pagrindinis karvių pašaras - šienainis ir kukurūzų silosas (pastarajam ruošti samdo kombainą). Nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens karvės išvaromos į ganyklas, iš kurių pargenamos tik melžimams.

Be šeimininkų, ūkyje dirba trys samdomi žmonės. Brazdžiūnai patenkinti, kad pavyko rasti patikimų darbuotojų, mat ūkyje nėra nesvarbių darbų - net ir nedidelės klaidos gali atsiliepti bandos produktyvumui. Perspektyvoje Saulius ir Asta mato nedidelį melžiamų karvių bandos didinimą - maksimaliai iki 70 karvučių, mat tiek tilptų turimuose tvartuose.

Ūkininkai žada labiau orientuotis į grūdų auginimą - plėsti jų pasėlius. Paaiškinimas paprastas - gyvulininkystės ūkiams sunku, nes nėra pajamų stabilumo. Ūkininkų teigimu, vien iš pieno ūkio tikrai sunku būtų išsilaikyti. O štai grūdai ne kartą yra ištempę ūkį iš galimų nuostolių. Nors Prūselių kaimo apylinkėse dirbamos žemės yra mažiau palankiose ūkininkavimui teritorijose ir derlius nebūna labai gausus (vidutinis javų derlingumas pernai siekė 5 t/ha), tačiau kai grūdų kainos geros, jų realizacija duoda nemenkų pajamų. Tiesa, pasėlių plėtrai galimybės ribotos, nes aplinkui labai daug stiprių ūkių ir konkurencija dėl žemės yra didžiulė. Ūkis dabar dirba 150 ha, iš jų nuosavos žemės turi 66 ha.

„Didžiausios investicijos jau padarytos, ūkis suformuotas toks, apie kokį ir svajota. Dabar svarbiausia, kad išsilaikytų stabilios pieno kainos. Jei pieno kaina pasiektų litą už kilogramą, tai būtų optimalu", - viliasi Saulius ir Asta.

Sukauptas solidus apdovanojimų kraitis

Nors ūkis yra palyginti neseniai įkurtas, tačiau jau gali didžiuotis gražių laimėjimų kraičiu: 2008 m. „Inovatyvus jaunojo ūkininko ūkis" I vieta Panevėžio apskrityje ir rajone; „Metų ūkis 2011" - III vieta rajone, „Pavyzdingas pieno ūkis 2012" ir kt.

„Daug gerų žodžių galima pasakyti apie šį ūkį. Pirmiausia, aišku, didžiulę pagarbą reikia atiduoti amžinatilsį tėveliui Juozui Brazdžiūnui, kuris buvo begalinio darbštumo žmogus, bene pirmasis rajone išėjęs iš kolūkio ir susigrąžinęs tėvų žemes", - prisimena Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistė Zita Bakanienė.

Specialistės teigimu, Saulius ir Asta, būdami ne vieno konkurso nugalėtojai, yra geras pavyzdys visiems jauniems rajono ūkininkams. „Pagarbos verti vien dėl savo ryžto, kad neatsisako pienininkystės. Visi žino, kad dabar labai sudėtinga situacija pieno ūkyje, jau yra mūsų rajone tokių ūkininkų, kurie rimtai svarsto galimybę trauktis iš pienininkystės. Netgi garsusis Laisvūnas Velikonis, kažkada entuziastingai diegęs pieno pilstymo aparatus prekybos centruose, dabar yra pasirengęs trauktis", - dėl šiandieninės situacijos apgailestauja Z. Bakanienė.

Asta ne tik sukasi ūkyje, prižiūri šešiametį sūnų Kristijoną, bet ir atranda laiko savo pomėgiui - fitodizainui. Įspūdingo grožio alpinariumai puošia ne tik gyvenamojo namo prieigas, bet ir tvartų aplinką. O jos rankomis spalvingomis tulpėmis išpieštos namo langinės iš tolo byloja, kad čia gyvena kūrybingi ir darbštus žmonės.

MŪ inf.