Kaunas. Baigiasi dar vieni nelengvi pieno sektoriaus metai. Superkamo pieno kaina vis dar mažiausia ES, situaciją sunkina numatomi pieno supirkimo bei mėšlo tvarkymo taisyklių pakeitimai.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) prezidentas Jonas Vilionis, apžvelgdamas šalies pienininkystės pokyčius per šiuos metus, portalui manoūkis.lt teigė, kad gauta valstybės parama nuo pandemijos nukentėjusiems pieno gamintojams nuostolius šiek tiek kompensavo, kai kam tai reiškė maždaug 3 papildomus centus už litrą pieno, tačiau mažieji ūkiai gaudavo 15-17, o vasarą – tik 10 ct/l.

„Tik tiek, kad kaimo žmogui nėra ką daryti, jis įpratęs prie tos karvutės. O apie perspektyvą daug ką pasako faktas, kad 80 proc. laikančių karves – vyresni nei 60 metų ūkininkai, - kalbėjo J. Vilionis. - Karvių šiemet paskersta mažiau, bet tai tik todėl, kad kaina buvo 60-80 ct/kg gyvo svorio. Dar ir išmokos už karves laiko, be to, metai buvo palankūs pašarams pasigaminti.“

Arti europinės kainos, po 34 ct/l, LPGA duomenimis, gauna maždaug 50 pieno gamintojų iš 17 tūkst. Rudenį natūralaus pieno kaina truputį kilo dėl pakilusio riebumo, kuris vasaros pabaigoje buvo kritęs. Tačiau bazinio liko beveik tokia pati: sausį - 243, lapkritį – 241 Eur/t.

J. Vilionis piktinasi, kad perdirbėjai dažnai nurodo natūralaus pieno kainą, - juk tai kaina, kurią jie sumoka už kokybę, kuriai gauti ūkininkai turi daug daugiau investuoti į karvių šėrimą. Tai reiškia, kad gaudami priedus kokybę, jie tik atsiima tai, ką įdėjo papildomai.  

Metų pabaigoje pastebimos tendencijos, kad pieno supirkimo rinka keičiasi ne į gerąją pusę - krenta grietinėlės, taip pat pieno miltų, sviesto kaina. Kai kurios įmonės, J. Vilionio žiniomis, pieno supirkimo kainą jau sumažino centu.

LPGA prezidentas stebisi, kad rudens pradžioje ŽŪM pateikė planus padidinti išmokas už pienines karves, bet panaikinti susietąsias išmokas už pieninių veislių bulius. Tad niekas jų nenorės penėti, nors tai buvo vis šiokios tokios pajamos, atsveriančios praradimus už pieną. LPGA žada priešintis tokiems pokyčiams.

Turės stambėti, modernizuotis

Likus vos kelioms dienoms iki 2016-2020 m. kadencijos Vyriausybės darbo pabaigos, pasirodė su pieno gamintojais nederintas Pieno supirkimo taisyklių pakeitimo projektas - nuo 2022 m. į punktą bus galima pristatyti tik atšaldytą pieną. LPGA žada priešintis tokiems planams, kurie reiškia, kad neturintys šaldytuvų mažieji ūkininkai negalės parduoti pieno. O pieno melžimo įrangą ir šaldytuvus Lietuvoje turi tik apie 40 proc. ūkininkų.

„Aišku, jie turi arba stambėti, arba modernizuotis, nes reikalavimai tik didės ir dėl ŠESD, mėšlo ir kt.“, - teigė J. Vilionis. Asociacijos direktoriaus Eimanto Bičiaus nuomone, ūkininkams reikia daugiau laiko, bent jau trejų metų pasiruošti permainoms, ministerija galbūt galėtų parengti investicines programas, kuriomis pasinaudotų norintys toliau ūkininkauti, o kiti per tą laiką galbūt pasirengs pasitraukimui iš gamybos.   

Dar vienas daugelį gyvulininkystės ūkių paliesiantis dviejų ministerijų – Aplinkos ir Žemės ūkio – sprendimas pakeisti Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašą. Kovo mėn. turi įsigalioti draudimas nuo lapkričio iki kovo neleisti išvežti į laukus kraikinio mėšlo. Tokiam sprendimui priešinasi visos su mėšlo tvarkymu susijusios žemdirbių organizacijos.

Taigi 2021-ieji, anot J. Vilionio, irgi nebus lengvi. Laukia sunki kova dėl Ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo, kuris niekaip nepakeičiamas. LPGA prezidentas sako, kad svarbiausia bus į šį vadinamąjį Pieno įstatymą įtraukti ir prekybininkus, kurie, ūkininkų įsitikinimu, neteisingai atsiriekia didžiausią pieno kainos pyrago gabalą.

Kiek Lietuvai reikia pieno?

Europos Sąjungoje 2,5 proc. didėja pieno primilžis, daugiau primelžia ir JAV, Naujoji Zelandija, tad prognozuojama, kad pieno kainos gali mažėti. „Kalbame, kaip daryti kooperatyvo „Pienas Lt“ plėtrą. Jeigu visi galėtume parduoti pieną per šį ūkininkų kooperatyvą, tikrai gautume didesnę kainą. Bet dabar mums rankas surišę didieji perdirbėjai“, - konstatavo J. Vilionis.

Iš 257 tūkst. pieno gamintojų Lietuvoje jų liko 17 tūkst., per metus pagaminama 1,2 mln. t pieno.  Norint, kad didėtų pieno gamyba, pirmiausia, J. Vilionio teigimu, turime žinoti, kiek pieno reikia Lietuvai: „Dabar ruošiami tipiniai projektai fermų statybai, bet kas šiandien gali statyti fermą? Pirkti pašarų ruošimo techniką? Kaip įkalbėti jauną žmogų eiti į kaimą karves laikyti, kai nėra jokios infrastruktūros, mokyklų? Ir esminis klausimas – kiek Lietuvai reikia to pieno? Kiek perdirbėjai mokės už jį?“

J. Vilionis mano, kad atsakius į esminius klausimus, sutvarkius Pieno įstatymą, gal ir dalis grūdininkų laikytų gyvulius, kurie vis geriau supranta, kad mineralinės trąšos nėra išeitis, dirvai reikia mėšlo.

MŪ inf.