Kaunas. Pieno rinkos situacija krypsta į blogąją pusę. Karvių ir pieno ūkių skaičius toliau mažėja. Perdirbėjai sako, kad pieno kaina kris toliau. Štai tokiomis žiniomis, sukėlusiomis audringų diskusijų, prasidėjo paskutinis šių metų Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos posėdis.

„Visi krizės laukėme pavasarį, bet ji atėjo anksčiau - Lietuvoje jau dabar pieno kaina kritusi 5-6 centais, - piktinosi Vilkaviškio r. ūkininkas Albinas Šneideris - Anksčiau kaime su 10-20 karvių galėjai gyventi. Dabar laikydamas 70 karvių negaunu lietuviškos kainos vidurkio." Kai kurios ūkininkės posėdyje kalbėjo, jog „gyvename, kad krautume kapitalą perdirbėjams ir prekybininkams."

LPGA tarybos nariai paskutiniajame metų posėdyje aptarė aktualias problemas

LPGA tarybos pirmininkas Jonas Vilionis konstatavo, kad, po trumpo pieno supirkimo kainos augimo, Lietuvoje pirmiausia iš visos ES ji vėl pradėjo mažėti. „Tai jau nestebina, nes visada Lietuva pirmoji pradeda mažinti kainą ir paskutinė - didinti. Nieko nepadarysi, oligopolinė sistema - 5 perdirbėjai, 5 prekybininkai ir mūsų 40 tūkstančių", - sakė J. Vilionis. Pats blogiausias dalykas, jo teigimu, kad „ūkininkai nevaldo savo pieno", jį ne parduoda, o atiduoda.

Europos Komisija akcentuoja, kad reikia didinti pieno gamintojų ir kaimo žmonių derybines galias, todėl po Naujųjų metų, informavo J. Vilionis, pieno gamintojų laukia susitikimai su perdirbėjais ir prekybininkais. Bus deramasi, kad ūkininkų dalis kainoje būtų kaip kitose šalyse - 40 proc., o ne 19-23 proc., kaip daugeliu atveju yra dabar.

J. Vilionis ragino ūkininkus būti aktyvesnius. „Jeigu patys nieko nedarysime, niekas mums nepadės. Kiek iš 40 tūkst. pieno gamintojų atvažiavo į protesto akciją Vilniuje - 3 ar 4 tūkstančiai", - prisiminė jis. Atmosfera posėdyje įkaito, eilinį kartą prakalbus apie vadinamąjį pieno įstatymą (Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas).

LPGA tarybos pirmininkas Jonas Vilionis ragino ūkininkus būti aktyvesnius

Šilutės r. ūkininkė Juzefa Tamavičienė teigė, kad daugelis Europos šalių gamintojų stebisi, kas tas priedas, antroji kainos dalis yra. „Dėl to priedo perdirbėjai ką nori, tą daro ir niekam neturi aiškintis. Tai už lojalumą, kad tylėtume prisisėmę į burną pamazgų. Tą įstatymą reikia keisti", - teigė ūkininkė. Jai pritarė ir Alytaus r. ūkininkaujanti Audronė Miškinienė: „Įstatymas nusižengia bet kokiam žmogiškumui. Jį reikia atšaukti, bet kai kam jis labai naudingas."

Šilutės r. ūkininkė Juzefa Tamavičienė mano, kad Pieno įstatymas neatitinka ūkininkų lūkesčių

LPGA jau ne kartą kreipėsi dėl šio įstatymo netobulumo, siūlydama jį koreguoti. Bet šiuo metu jis vis tiek yra reikalingas ir J. Vilionis, taip pat „Pienas LT" valdybos pirmininkas Naglis Narauskas, dar keli tarybos nariai teigė, kad didieji perdirbėjai labai džiaugtųsi, jeigu tas įstatymas būtų panaikintas.

Pasak N. Narausko, šiandien pieno įstatymas dar reglamentuoja santykius tarp pieno gamintojų ir perdirbėjų. „Nežinau, kas jums įteigė, kad įstatymas yra blogai? - į pieno gamintojus kreipėsi N. Narauskas. - Aš visą laiką sakau, kad jis yra netobulas ir jį reikia tobulinti, bet jo atsisakyti visai ir palikti vakuumą, kad nebūtų reguliuojami santykiai, yra didžiausia perdirbėjų svajonė. Bet ir šiandien ne įstatymas kaltas dėl žemų pieno supirkimo kainų." N. Narauskas aiškino, kad įstatymas tik sudaro prielaidas pamatuoti per 10 grupių, kokios yra pieno kainos, t. y. sudeda kainas į tam tikras lentynas.

„Taip, didelė dalis pieno pagaminama smulkiuose ūkiuose, ir visiškai sutinku, kad jiems mokama per maža kaina už pieną. Bet ne įstatymas dėl to kaltas, o šalies pieno ūkių struktūra, žemas organizacijos lygis. Iki 20 karvių laikantis ūkininkas vergauja. Už tai ir sakome, kad reikia sprendimų. O jeigu kažkam atrodo, kad visi siūlymai spręsti yra prieš jų interesus ir reikia revoliucijų, tai atsakau, kad revoliucijos nepadės", - griežtu tonu nukirto įprastai diplomatiškas „Pienas LT" valdybos pirmininkas.

Biržų r. ūkininkės Vaidutės Stankevičienės manymu, įstatymas turi apibrėžti, kad už vienodos kokybės pieną turi būti mokama vienoda kaina. N. Narauskas atsakė, kad tokio įstatymo laisvos rinkos sąlygomis niekas neišleis. „Koks įstatymas gali nurodyti, kad dvi vienodos prekės turi kainuoti tiek pat? Nebus tokio įstatymo. Neprisigalvokime nebūtų ir nerealių dalykų", - ragino kolegas realiau žiūrėti į gyvenimą N. Narauskas.

Naglis Narauskas teigė, kad ne Pieno įstatymas kaltas dėl žemų pieno supirkimo kainų

J. Vilionis pripažino, kad stambesnieji ūkininkai dėl didesnės kainos su perdirbėjais gali lengviau susitarti. Tik bėda, kad dažnas galvoja, jog vienam susitarti tyliai bus lengviau, negu tariantis kooperatyvui. Ypač, kai pradeda kaina kilti. „Tada ir į asociaciją nieko neprisišauksi, jeigu kalbinu stoti. Sako, man nereikia, mes susitariame su supirkėju, prie stalo pasėdime. O kai tik kaina pradeda kristi, skambina man ir klausia, tai ką, Jonai, darysime, - atvirai kalbėjo LPGA tarybos pirmininkas. - Blogai, kad dar yra galvojančių, jog aš kaip nors išliksiu, o jeigu kito neliks, man tik geriau bus. Ir kai toks mąstymas, kai perdirbėjams centą pridėjus visi nutyla, jokios strategijos mums nepadės. Turime visi susimąstyti, ar einame kartu ir kažką darome, ar laukiame, kol kažkas kitas galbūt padarys."  

LŪS pirmininkas pasigenda žemdirbių aktyvumo

LPGA tarybos posėdyje dalyvavęs Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas priminė, kad 13 metų kovojame dėl vienodų tiesioginių išmokų (TI) visoje ES. Todėl pasitarus su europarlamentaru Broniumi Rope nutarta rinkti parašus po peticija Europos parlamentui, kad 2020 m. Lietuvos TI išmokos susilygintų su ES vidurkiu. „Pažiūrėsime, kiek surinksime parašų, koks bus ūkininkų solidarumas. Ir bus aišku, ar norime didesnių išmokų, ar tik lauksime, kol kiti už mane pasirašys, nes aš neturiu laiko nueiti ir pasirašyti. O kuo daugiau surinksime tų parašų ir nuvešime į Europos Parlamentą, tuo daugiau dėmesio atkreipsime į save. Tų išmokų reikia ne man ar Vilioniui, o visiems ūkininkams. Ir kovoti už tai turi ne trys žmonės, o visi ūkininkai", - ir J. Talmantas pasigedo ūkininkų aktyvumo.  

Jis pieno gamintojams priminė dėl būsimo visuotinio žemdirbių suvažiavimo, planuojamo vasarį. LŪS pirmininkas tikisi, kad suvažiavime turėtų dalyvauti mažiausiai 14 tūkst. žmonių, 10 proc. visų šalies ūkininkų. „Turėsime parodyti, ar esame vieningi ir galime už save pakovoti. O jeigu susirinks tik koks tūkstantis, valdžiai taps aišku, kad visiems gerai. Tik Vilioniui, Talmantui, Macijauskui ir dar Miškinienei iš Alytaus kažkas netinka. Ir liksime prie suskilusios geldos", - ironizavo J. Talmantas.  

Gaminti pieną neturint šaldytuvo taps sunkiau

Pieno gamintojams labai aktualus ir nuo Naujųjų dėl EK reikalavimų turintis įsigalioti Pieno supirkimo taisyklių pakeitimas, sumažinantis leidžiamas bakterijų ir somatinių ląstelių skaičiaus piene ribas. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos taryba kreipėsi į VMVT ir Žemės ūkio ministeriją, kad šis taisyklių pakeitimas, iš pradžių turėjęs įsigalioti jau nuo šių metų spalio 1 d., būtų atidėtas metams. Tačiau pakeitimas kol kas atidėtas tik iki 2018 m. sausio 1 d., o ar pavyks tą atidėjimą dar pratęsti, kol kas neaišku.

Taisyklių pakeitimas didžiausios įtakos turi mažiems pieno ūkiams, kurie neturi šaldytuvų. Todėl ir prašoma laiko, kad kai kurie jų spėtų įsigyti šaldytuvus ir pertvarkyti ūkį. Pasak J. Viliono, iš 44 tūkst. pieno gamintojų tik 30 proc. turi pieno šaldytuvus. „Pieno tyrimų" direktorė Laima Urbšienė patvirtino, kad šis taisyklių pakeitimas liečia smulkius ūkininkus, nes didesnė problema yra ne dėl somatinių ląstelių, o dėl bakterijų tuose ūkiuose, kuriuose pienas po melžimo neatšaldomas.

Pieno kokybės rodikliams vertinti iki šiol yra taikomos šios viršutinės ribos: bendram bakterijų skaičiui - 300 tūkst. KSV/ml, somatinių ląstelių skaičiui - 800 tūkst./ml. Atsižvelgiant į Europos Komisijos Maisto ir veterinarijos biuro (FVO) pieno sektoriaus audito išvadas ir rekomendacijas, žalio pieno parametrai turi būti apskaičiuojami taikant Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo IX skirsnio III skyriuje nustatytus reikalavimus. Tai reiškia, kad bendras bakterijų skaičius neturi viršyti 100 tūkst. KSV/ml, o SLS - 400 tūkst./ml.

MŪ inf.