Kėdainių r., gegužės 2 d. Lipliūnuose triušius auginantis Antanas Stonkus suskaičiavo, kad vieno triušienos kilogramo savikaina siekia 20 litų. Brangi mėsa įperkama ne visų, tačiau jo šeima mėgaujasi vertinga mėsa kone kasdien.

„Triušius pradėjau auginti dar prieš krizę, prieš gerus ketverius metus. Turėjau praktiškų sumetimų: gyvename kaime, vasarą tenka šienauti didelius plotus aplink namus. Pamaniau, kad žolę galima išnaudoti tikslingai - sušerti triušiams", - prisimena triušių augintojas.

Auginimas nėra pigus

Panašu, kad krizė triušių augintojų gretas dar labiau papildė. „Gal kam atrodo, kad triušius auginti labai pigu, tačiau taip nėra. Apskaičiavau, kad norint užauginti vieną kilogramą triušienos, reikia išleisti apie dvidešimt litų. Triušius juk reikia šerti bent keturis kartus per dieną. O be žolės ir šieno dar jiems privalu duoti morkų, kopūstų. Tačiau turguose bei prekyvietėse už ekologišką triušieną plėšiami žvėriški pinigai, o pačiam, turint kad ir nedidelį tvartuką, triušius auginti tikrai galima", - sakė A. Stonkus.

Lipliūniškis savo augintinius augina ekologiškai ir net neskiepija. „Kadangi triušius auginu saviems poreikiams, tai noriu, kad mėsa būtų tikrai ekologiška. Tikiu, kad didžiosiose fermose auginimas vyksta kiek kitaip, o aš viską stengiuosi daryti paprastai", - sako A. Stonkus.

Žiemą lengviau negu vasarą

Triušius A. Stonkus augina tvarte prie namų. Pasak augintojo, triušiai sunkiau ištveria vasaros karščius negu žiemos šalčius. „Visi triušių, kaip ir kitų kailinių žvėrelių, augintojai žino, kad vasarą jų augintiniams kyla daugiau pavojų ir nepatogumų. Ilgaausiai daug geriau jaučiasi spaudžiant 20 laipsniui šalčiui, negu esant 25 laipsniams šilumos. Vasarą triušius kankina ne tik sekinanti šiluma, bet ir puola pavojinga liga - triušių miksomatoze", - sako A. Stonkus.

Miksomatozė yra virusinė triušių liga, pridaranti daug nuostolių ūkininkams. Šia liga sergančių triušių gaištamumas gali siekti iki 99 procentų visos bandos. Šiai ligai būdingas greitas plitimas. Triušiai dažniausiai serga šiltuoju metų laiku, kai yra aktyvūs vabzdžiai, uodai, blusos, musės, kurie platina šią liga. Tačiau ji gali užklupti ir šaltuoju metų laiku.

Ligos požymiai priklauso nuo viruso rūšies, nuo triušių veislės. Patyrę triušių augintojai skiria dvi ligos formas. Vienu atveju iš pradžių pastebimas gyvūnėlių akių vokų uždegimas, pasireiškia sloga. Ant snukio, ausų ir kitose kūno vietose atsiranda patinimai. Vėliau prasideda kitų gleivinių bei lytinių organų uždegimai. Triušiai tampa mieguisti, mažai ėda, karščiuoja. Liga trunka nuo 4 iki 10 dienų. Apie 90 procentų užsikrėtusių triušių nugaišta.

Kitu atveju ant galvos, ausų ir akių vokų atsiranda mazgelių. Tose vietose oda tampa žaizdota. Triušiai gali sirgti 30-40 dienų, o nugaišta iki 50 procentų augintinių", - pasakojo A. Stonkus.

Savo ūkyje lipliūniškis augina paprastus mišrūnus triušius. Veisliniai, pasak jo, daug lepesni. Kasmet A. Stonkus stengiasi atnaujinti triušių bandą, nors ir yra girdėjęs, kad šiems gyvūnams nekenkia kraujomaiša. Tačiau jis įsitikinęs, kad kergiant negiminiškus patinėlius su patelėmis, jų palikuoniai būna sveikesni.

Rekordas - dvylika triušiukų

Tinkamus skersti triušiai užauga maždaug per pusmetį. Neskerdžiant triušių, banda labai greitai išplistų iki nesuvaldomos, mat kiekviena patelė per metus atsiveda po keturias vadas, o jose būna vidutiniškai apie aštuonis triušiukus. „Tik pagalvokit - kiekviena mama savo šeimą per metus padidina trisdešimčia vaikų. O buvo atvejis, kai vienu metu triušė atsivedė dvylika mažylių. Jei jie visi augtų, po metų reikėtų triušiams ir namus užleisti", - juokauja triušių augintojas.

Paklaustas, kur deda triušių kailiukus, kai paskerdžia savo augintinius, A. Stonkus neslėpė: „Išmetu. Aplinkui nėra nė vieno kailiadirbio. Tai ką daryti? Kailiukai pas mus niekam nereikalingi".

Statistikos duomenimis, Lietuvoje vienam gyventojui per metus tenka tik 80-200 g triušienos, o, pavyzdžiui, Italijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Prancūzijoje - apie 5 kilogramus.

MŪ inf.