Vilnius. Pluoštinės kanapės kratosi negatyvaus šleifo ir tampa visateisiu žemės ūkio augalu. Šiemet pluoštines kanapes augino 161 augintojas, o bendras deklaruotas jų plotas priartėjo prie pustrečio tūkstančio hektarų. Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) konstatavo, kad narkotinių medžiagų kiekis kanapėse neviršijo leistinų normų - tetrahidrokanabinolio riba yra 0,2 procento.

Kaip primena VAT, mūsų šalyje pluoštines kanapes leidžiama auginti pramoniniams tikslams (pluoštui ir sėkloms) arba sodininkystei. Pastaruoju atveju agrotechniniais ir fitosanitariniais tikslais pluoštinės kanapės auginamos tarp kitų sodo ar daržo augalų arba šalia jų ne didesniuose kaip 0,1 ha (ir ne daugiau kaip 20 augalų 0,01 ha) plotuose.

Nepaisant to, ar jos auginamos pramoniniams tikslams, ar sodininkystei, leidžiama sėti tik sertifikuotą pluoštinių kanapių sėklą, o augintojai ją gali rinktis iš tų veislių, kurios įrašytos į ES Bendrąjį žemės ūkio augalų rūšių veislių katalogą. Lietuvoje kol kas vyksta tyrimai ir į Nacionalinį augalų veislių sąrašą nė viena kanapių veislė dar neįrašyta.

VAT iš visų sėjomainos laukų, kuriuose auginamos pluoštinės kanapės, paėmė ir ištyrė 283 pluoštinių kanapių mėginius. Nustatyta, kad THC kiekis nė viename iš jų neviršijo leistinų 0,2 proc.

Tiems augintojams, kurie nesilaikė numatytų pluoštinių kanapių auginimo ir tiekimo rinkai reikalavimų - nepranešė apie įsigytą sėklą, nedeklaravo pasėlių ar nesilaikė reikalavimo sėti sertifikuotą sėklą - taikomos nuobaudos.

„2016 m. buvo surašyti 22 administracinių teisės pažeidimų protokolai. Kadangi kanapė dažnai siejama su kvaišalais, o kai kurių veislių kanapėse iš tikrųjų gali susikaupti nepageidaujamų medžiagų, pluoštinių kanapių augintojams keliami itin griežti reikalavimai ir atidžiai stebima, kad nebūtų auginami augalai, galintys sukaupti daugiau nei leistina, THC", - sako VAT direktorius Sergejus Fedotovas.

Šiais metais pluoštinių kanapių mėginiai buvo imami kitaip negu anksčiau. 2014 ir 2015 m. mėginiai buvo imami iš kiekvieno deklaruoto lauko, o šias metais, įsigaliojus Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimams, mėginiai buvo imami iš sėjomainos laukų, taip sumažinant finansinę naštą pluoštinių kanapių augintojams.

Nors augintojai šiemet deklaravo 357 pluoštinių kanapių laukus, mėginiai buvo paimti tik iš 283 sėjomainos laukų, nes sėjomainos lauką gali sudaryti keletas deklaruotų laukų. Tačiau jeigu sėjomainos lauką į kelis mažesnius laukelius dalija valstybinės ar vietinės reikšmės kelias, ar skiria koks nors barjeras, platesnis negu 8 m, iš tokių laukų buvo imami atskiri mėginiai. Iš lauko, kuriame auginamos kelių skirtingų veislių kanapės, taip pat buvo imami atskiri mėginiai.

Pluoštinių kanapių augintojų kasmet vis daugiau: 2014 m. jas deklaravo 79, 2015 m. - 121, o 2016 m. - jau 161 augintojas. Šias metais buvo deklaruota 2453,84 ha pluoštinių kanapių, arba 85,9 ha daugiau nei 2015 m. ir 1 384,45 ha daugiau negu 2014 m. Didžiausi kanapių plotai auginti Klaipėdos, Panevėžio ir Utenos regionuose. Populiariausios buvo Finola ir Futura 75 veislių sėklos (užsėta 1 499 ha ir 507 ha). Iš viso šiemet Lietuvoje buvo auginta 12 pluoštinių kanapių veislių.

Mokslinius pluoštinių kanapių tyrimus vykdo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Upytės bandymų stotis. Kaip „Mano ūkiui" sakė šios mokslo įstaigos mokslininkė Elvyra Gruzdevienė, dėl meteorologinių sąlygų šiemet Upytėje pluoštinių kanapių derlius bandymų plotuose buvo nelabai gausus - išaugo 28,5 t/ha Felina 32 veislės pluoštinių kanapių žalios masės (tai sudaro apie 10 t/ha sausos) ir iki 24 t/ha USO 31 žalios masės (8,7 t/ha sausos masės).

Žemės ūkio ministerijos užsakymu Upytėje buvo atliekami kanapių pasėlių piktžolėtumo tyrimai, taip pat palyginamieji skirtingų kanapių veislių tyrimai. Upytės bandymų stoties mokslininkai šiemet tai pat vykdė užsakomuosius tyrimus kartu su žemės ūkio bendrove „Makutiškių žemė" - tręšimo ir pasėlio tankumo klausimais.

MŪ inf.