Šakių r. Derlingose žemėse kviečius, rapsus, salyklinius miežius ir pupas auginantis Justas Galginaitis taiko intensyvias augalų priežiūros technologijas ir gauna aukštą derlingumą. Tiesa, investicijos į pasėlius nėra pačios didžiausios.

Savo ūkį J. Galginaitis registravo 2008 m., kai dar mokėsi Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultete, todėl ūkininkavimui skirti viso dėmesio negalėjo.

Dabar Justas tęsia ir savo tėvo Leono dar 1991 m. įkurto ūkio tradicijas, dirba ranka rankon su taip pat ūkį įkūrusiu pusbroliu Tadu Lenkaičiu. Iš viso jauni vyrai tvarkosi 800 ha dviejų šeimų ūkiuose. Žemės išsidėsčiusios dviejuose rajonuose – Šakių ir Vilkaviškio.

Sujungę žemes ūkininkai galėjo įdiegti 4 narių sėjomainą: augina žieminius kviečius ir rapsus, vasarinius salyklinius miežius, pupas. Kviečių neatsėliuoja.

Šiemet pavyko gauti gerus derlius: rapsų vidurkis – apie 3,8 t/ha, pupų – 5, salyklinių miežių – 5, kviečių – 8 t/ha. Buvo laukų, iš kurių prikūlė ir 10,5 t/ha kviečių grūdų. 

Svarbios sėjomainos narės – pupos

Galginaičių ir Lenkaičių ūkiai yra vieni tų, kuriuose pavyksta užauginti gerą pupų derlių. Nors pupos jautrios sausroms, mažėjant insekticidų veikliųjų medžiagų pasirinkimui tampa vis sunkiau pasėlius apsaugoti nuo kenkėjų, bet šie ūkininkai pupų neatsisako dėl jų privalumų.

„Pupos labai svarbios kaip sėjomainos narės. Po jų priešsėlio visuomet kviečiai duoda ne mažesnį kaip 1 t/ha derliaus priedą. Pupų nereikia tręšti azoto trąšomis, o jos pačios dėl gumbelinių bakterijų šaknyne sukaupia ir palieka azoto dirvoje“, – vardija Justas. 

Na, o kai orai palankūs pupoms, tai ir derliaus užauga apie 5 t/ha. Tai pelninga, nes pupų auginimo sąnaudos mažesnės nei kitų sėjomainos narių.

Tiesa, fungicidais pasėlius purškia 2 kartus. Insekticidus irgi naudoja, tačiau jie menkai padeda. Pasak J. Galginaičio, šią vasarą kenkėjai padarė nemenkos žalos derliui, kai kuriuose laukuose pažeistų sėklų buvo net iki 20 procentų. Dėl piktžolių problemų dažniausiai nėra, jei tinkamai parinkta sėjomaina.

Salykliniai miežiai – dar vienas ūkio sėjomainos elementas. Pasak Justo, juos auginti lengva, priežiūra įprasta: herbicidas pavasarį, augimo reguliavimas ir vienas purškimas fungicidu. Svarbu nepertręšti azotu – beriama prieš sėją ne daugiau kaip 40 kg/ha N veikliosios medžiagos. Tik kartą pasitaikė, kai grūduose baltymų kiekis viršijo standartą, o visais kitais kartais derlius tiko salyklo gamintojams. Auginama veislė Laureate, nes tokios pageidauja supirkėjai.

Salyklinių miežių supirkimo kainos rinkoje būna net truputį aukštesnės už kviečių, todėl, Justo manymu, miežius auginti tikrai apsimoka, jie dažnu atveju būna pelningiausia kultūra. Antroje vietoje pagal pelningumą – pupos, jeigu derlius didelis. Trečiąją vietą dalijasi kviečiai ir rapsai.

Džiaugiasi tiesiogine sėjamąja

Anksčiau, kaip ir dauguma žemdirbių, laukus arė. Keletą metų dirbo tik minimaliai, o šiemet įsigijo naują 12 m darbinio pločio tiesioginę sėjamąją, kuria pavasarį sėjo pupas, miežius, rudenį – žieminius kviečius, taip pat tarpinius augalus.

Tiesioginę sėjamąją J. Galginaitis vadina ūkio perversmu, kuriuo nenusivylė, rezultatai laukuose geri, nors dar norėtų įgyti daugiau patirties.  

Prieš apsispręsdami pereiti prie tiesioginės sėjos, ūkininkai 5 metus viename lauke atliko gamybinius bandymus, kad įsitikintų, jog gebės įvaldyti šią technologiją.

„Pas mus nebus vien tiesioginė sėja, įsigijome dar tokį padargą, kuris skuta viršutinį dirvos sluoksnį. Kraštutinumai – arba labai intensyviai dirbti, arba visiškai nedirbti – nėra gerai. Reikia žiūrėti lanksčiai. Pavyzdžiui, rapsus sėjame juostine sėjamąja“, – pasakoja Justas. 

Pereiti prie tiesioginės sėjos ūkininką skatina ir oro sąlygos: vis dažniau kartojasi sausros, reikia ieškoti būdų, kaip geriau dirvožemyje išsaugoti drėgmę. Šiuo požiūriu tiesioginė sėja geriau negu intensyvus dirbimas.