Vilnius. Paukščių gripas toliau plinta: 9 ligos protrūkiai užregistruoti kaimyninėje Lenkijoje, o dabar jau gauta informacija apie atvejį Slovakijoje. VMVT įgyvendina prevencijos priemonių planą, kad šios ligos užkratas nepatektų į Lietuvos paukštininkystės ūkius.

Itin greitai plintantis paukščių gripas yra naminių ir laukinių paukščių liga. Nuo jos gali nugaišti iki 100 proc. visų ūkyje laikomų paukščių. Patys pavojingiausi – labai patogeniški H5 ir H7 viruso potipiai.

Lenkijos paukštininkystės ūkiuose 3 šios ligos protrūkiai buvo užregistruoti praėjusių metų gruodžio pabaigoje ir 6 – šiais metais. Per šį trumpą laikotarpį sunaikinta beveik 130 tūkst. naminių paukščių.

Neseniai VMVT gavo informaciją iš Slovakijos kompetentingos institucijos, kad šios valstybės nedideliame ūkyje taip pat užregistruotas paukščių gripo protrūkis. Tai – antra Europos Sąjungos valstybė, šiais metais nustačiusi didelio patogeniškumo (H5N8) paukščių gripo virusą.

Paukščių gripo protrūkis pasireiškė Slovakijos žemdirbystės širdimi laikomame Nitros regione šalies pietvakariuose. Ligos židinys užfiksuotas ūkyje, kuriame savo reikmėms buvo laikomos 22 vištos dedeklės.

Sausio 9 d. įvyko Lietuvos paukštininkystės asociacijos narių ir VMVT bei jos departamentų atstovų pasitarimas, kuriame buvo plačiau aptarti Lenkijoje plintančio paukščių gripo protrūkiai, atkreiptas dėmesys į galimas rizikas, biologinio saugumo priemonių įgyvendinimo būtinybę ūkiuose ir kitas neatidėliotinas priemones, būtinas norint užkirsti kelią virusui plisti.

Ištyrė nugaišusį vanagą

Lietuvos paukštynų įmonių vadovai supažindinti su naujausia iš Lenkijos gauta informacija – kaimyninėje šalyje užregistruotas pirmasis paukščių gripo atvejis laukinėje faunoje. Lubartuvo apskrityje (Liublino vaivadija), pirmojo židinio apsaugos zonoje, virusas patvirtintas nugaišusiam vanagui.

Lenkijos specialistai atlieka epizootinį tyrimą, ar laukinis paukštis pernešė virusą į kalakutų auginimo ūkį, ar atsitiktinai užsikrėtė paukščių gripu ūkyje. Tai jau 9-as ligos protrūkis naminių paukščių laikymo vietose ir pirmasis atvejis laukinėje faunoje kaimyninėje Lenkijoje nuo praėjusių metų gruodžio pabaigos.

Kaip žinome, pagrindiniai virusų nešiotojai – migruojantys laukiniai vandens paukščiai. Paprastai šis virusas aplinkoje išsilaiko neilgai, bet keletą dienų ar savaičių gali išlikti gyvybingas biologinėje terpėje, pvz., paukščių audiniuose, fekalijose, vandenyje.

Todėl VMVT itin daug dėmesio skiria paukščių gripo išplitimo rizikos veiksniams ir biologinio saugumo priemonėms, kurias privaloma įgyvendinti ne tik didžiuosiuose paukštininkystės ūkiuose, bet ir savo reikmėms auginamų paukščių laikymo vietose. Veterinarijos specialistai pabrėžia, kad būtina vengti tiesioginių kontaktų tarp dirbančiųjų paukštininkystės ūkių viduje ir išorėje, imtis papildomų saugumo priemonių, kad į teritoriją įvažiuotų tik dezinfekuotos transporto priemonės.

Svarsto paankstinti paukščių uždarymą

Susirinkusieji supažindinti su pagrindinėmis priemonėmis, kurias įgyvendino VMVT, ir kokie veiksmai bei apribojimai būtų taikomi patvirtinus paukščių gripo protrūkį Lietuvoje.

„Gavę Lenkijos kolegų pranešimą, nedelsiant sugriežtinome tiek fizinę, tiek dokumentinę į Lietuvą įvežamų paukštienos siuntų kontrolę, inspektoriai tikrino visas įvežamas siuntas. Iš Lenkijos teritorijų, kuriose nustatytas paukščių gripas, paukštiena ar jos gaminiai į mūsų šalį įvežti nebuvo.

Šiuo metu svarstome paankstinti reikalavimą Lietuvos ūkininkams naminius paukščius laikyti uždarose patalpose ir neišleisti į lauką arba išleisti tik į specialiai įrengtas lauko aikšteles, kad negalėtų turėti tiesioginių kontaktų su laukiniais paukščiais. Paprastai šis reikalavimas būdavo įvedamas nuo kovo 1 d. ir nuo rugsėjo–spalio, prasidedant laukinių paukščių migracijai ir didėjant pavojui virusui patekti į Lietuvą“, – susitikimo metu informavo VMVT direktorius Darius Remeika.

Pasak D. Remeikos, tiek VMVT, kaip kontrolės institucija, tiek paukščių augintojai ir laikytojai supranta paukščių gripo grėsmės svarbą bei šios ligos protrūkių poveikį prekybai ir eksportui. Todėl abi pusės turi labai atsakingai atlikti „savo namų darbus“.

Situaciją aptars ir Europos Komisija

Iki šiol liga Lietuvos paukščių augintojams didesnės grėsmės nekėlė: paukščių gripo virusas paskutinį kartą mūsų šalyje užfiksuotas 2017 m. tarp laukinių paukščių – žiemoti likusioms gulbėms, iš 5 patvirtintų atvejų 4 buvo Kaune, 1 – Klaipėdoje. Naminių paukščių laikymo vietose protrūkių nėra buvę.

Europos valstybėse paukščių gripo situacija palyginti stabili: 2019 m. didelio patogeniškumo židiniai naminių paukščių ūkiuose užregistruoti: Bulgarijoje (5) ir Lenkijoje (3), mažo patogeniškumo – Danijoje (3), Italijoje (1), Prancūzijoje (1) ir Jungtinėje Karalystėje (1).

VMVT primena, kad ūkyje nustačius paukščių gripo virusą, visi paukščiai, produkcija, kiaušiniai, lesalai, pakratai ir menkavertis inventorius sunaikinami. Aplink židinius nustatomos 3 km apsaugos ir 10 km priežiūros zonos. Europos Komisijos posėdis dėl Lenkijos situacijos Briuselyje planuojamas sausio 16–17 dienomis. Po jo paaiškės, ar zonos turėtų būti išplėstos.

VMVT, MŪ inf.