Akademija (Kauno r.). Dėl šių metų šiltesnio pavasario, anksčiau prasidėjus žolių vegetacijai, specialistai pataria kuo skubiau dabar patręšti sėtinius žolynus, kad būtų galima sulaukti gausesnio jų derliaus.

Pasak VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto doc. Evaldo Klimo, įprastais metais Lietuvoje žolių vegetacija prasideda maždaug pirmą balandžio dekadą (10–12 d.), kai vidutinė oro temperatūra 5 dienas iš eilės viršija 5 °C šilumos, bet šį pavasarį anksčiau atšilus, jau balandžio 5 dieną sėtiniuose žolynuose prasidėjo augalų vegetacija.

Šį sezoną vegetaciją pradeda silpnesni augalai, nes praėjusiais metais dėl ilgai trukusios sausros žolynai išaugo menkesni, augalai sukaupė mažiau maistingųjų medžiagų. Dėl to ūkininkai pasiruošė mažiau pašarų.

Mokslininkas pataria dabar pamaitinti žoles, nes anksti pavasarį patręšti, ypač sėtiniai žolynai, sparčiau auga, anksčiau pasiekia pjūties brandą, susidaro geresnės sąlygos gausiam atolo derliui.

Pasak doc. Evaldo Klimo, anksti pavasarį patręšti, ypač sėtiniai žolynai, sparčiau auga, anksčiau pasiekia pjūties brandą ir turi geresnes sąlygas gausiam atolo derliui

Kokias trąšas naudoti?

Pirmiausia reikia įsivertinti augalų būklę, anksčiausiai reikėtų patręšti sėtinius žolynus kokybiškomis trąšomis, o paskui ganyklose ir pievose esančius senesnius žolynus paprastesnėmis trąšomis.

„Dabar sėtiniams žolynams išberkite fosforo ir kalio metinę normą ir nedidelį startinį azoto kiekį. Pavasariniam tręšimui naudokite kompleksines trąšas su mažesniu azoto kiekiu, kuriose N:P:K santykis yra 1:2:3, pavyzdžiui, N8:P20:K30, 300 kg/ha”, – rekomenduoja doc. E. Klimas.

Vienoje granulėje esantys maisto elementai veikia tolygiau ir efektyviau nei mechaniškai sumaišytas skirtingų trąšų mišinys.

Jeigu varpiniai žolynai prieš tai netręšti skystu mėšlu, tai papildomai reikia dar azoto trąšų – karbamido ar amonio salietros, po 100 kg/ha.

Pagrindiniam žolynų tręšimui gyvulininkystės ūkiai naudoja skystą mėšlą po 25 m³/ha derinyje su kompleksinėmis trąšomis.

Siekiant neužteršti aplinkos ir žolynuose išlaikyti ankštines žoles, negalima naudoti didesnių skysto mėšlo normų, nes tuomet suvešės tik varpinės žolės

„Jeigu skystu mėšlu nespėjote patręšti anksti pavasarį, iki balandžio 20 dienos, tuomet juo tręškite po pirmos pjūties, kai žolės būna iki 5 cm aukščio. Ant paaugusios žolės nelaistykite skysto mėšlo, nes ant augalų lieka jo dalelių, kurios paskui pateks į gaminamą pašarą”, – primena doc. E. Klimas.

Kaip sekasi tręšti žolynus?

Pasak doc. E. Klimo, šį pavasarį Griškabūdžio (Šakių r.),Krakių (Kėdainių r.), Pelaniškių (Pakruojo r.) žemės ūkio bendrovių ir VDU ŽŪA mokomojo ūkio, taip pat kitų bendrovių ir daugumos gyvulininkyste užsiimančių ūkininkų sėtiniai žolynai jau patręšti skystu mėšlupo25 m³/ha ir kompleksinėmis trąšomis.

Praėjusią savaitę, prieš pastarąjį atvėsimą, Griškabūdžio ŽŪB sėtinių žolynų visuose laukuose dirvožemio temperatūra siekė apie 10,1–10,3 °C, Krakių – apie 10,7 °C, panaši temperatūra ir VDU ŽŪA mokomojo ūkio ganyklose, o Pakruojyje dirvožemis dar maždaug vienu laipsniu vėsesnis.

VDU ŽŪA mokomojo ūkio ganyklose žolė pakilusi apie 12–15 cm aukščio ir jos derlius dabar siekia 700 g/m², t. y. 7 t/ha.

Mokslininko teigimu, kai pavasarį dirvožemis sušyla iki +10 °C, tokia temperatūra yra laikoma  augalų (išskyrus šilumamėgius) aktyvios mitybos ir augimo pradžia. Tai – augalų darbinė temperatūra, todėl labai svarbu, kad jie būtų tinkamai pamaitinti.

Augalų vegetacijos pradžią parodo dirvožemio temperatūra

Pirmoji žolė – maistingiausia

Tena, kur dar žolynai nepatręšti, doc. E. Klimas pataria kuo greičiau tai padaryti: išberti  mineralinių kompleksinių trąšų, nes šiuo metu dirvoje drėgmės pakanka ir atvėsus orams yra labai tinkamas laikas tręšti.

Paskui atšilus orams trąšos geriau ištirps ir jau bus augalų šaknų zonoje antroje balandžio pusėje, o pakui dar liks mėnuo iki pjūties.

Po savaitės jau bus galima pradėti ganyti gyvulius, o apie gegužės 20 dieną prasidės žoliapjūtė.

Mokslininkas primena, jei vėliau patręšite, nespės užaugti žolynas ir negausite gausaus ir kokybiško žaliosios masės derliaus. Be to, pirmoji žolė yra maistingiausia.