Kauno r. Šių metų ankstyvą pavasarį, išėjus pašalui ir pradžiūvus dirvoms, prasideda vaismedžių sodinimo metas, kuris dar tęsis ir balandį, iki pumpurų sprogimo.

„Kuriant naujus sodus ir papildant jau esamus naujais sodinukais, pavasarį galite sodinti visus vaismedžius ir vaiskrūmius, lepesnius kaulavaisius – trešnes, vyšnias, abrikosus, persikus, slyvas ir žiemai jautresnes kriaušių veisles“, – sako „Sodaitytės medelyno“ įkūrėja Danutė Manarkienė.

Ji primena, kad dauguma šių augalų labai anksti sprogsta, todėl nelaukite, kol jie išskleis lapus.

Dabar pasodinti augalai lengvai prigis, nes dirva natūraliai prisisotinusi ir dar nepraradusi drėgmės. Aišku, palieti pasodinus reikės tam, kad žemės geriau prie šaknų priglustų, neliktų tuščių oro tarpų.

Danutė Manarkienė sako, kad pavasarį galima sodinti visus vaismedžius ir vaiskrūmius

Kokius rinktis sodinukus?

D. Manarkienė pataria rinktis ištvermingas žiemą, tinkamas mūsų klimatui ir dirvožemiui, auginančias skanius vaisius bei atsparias ligoms vaismedžių veisles, kurioms prižiūrėti nereikės cheminės apsaugos produktų ar užteks mažiau kenksmingų preparatų.

Vis dėlto nuo kenkėjų daugumą augalų teks purkšti insekticidais ar naudoti feromonines gaudykles. Tiesa, ankstyvoji slyva Kometa gali būti išimtis, nes žydi dar prieš masinį kitų veislių slyvų žydėjimą, todėl dažniausiai pavyksta išvengti kenkėjų.

Renkantis sodinukus dar svarbu, kad jie būtų sveiki, nepažeisti mechaniškai ir neišdžiūvę, su stipriai išvystyta šaknų sistema, tvirtu liemenėliu ir aiškia viršūne, o dvimetukai – ir suformuotu vainiku.

Pavasarį sodininkė siūlo sodinti augalus su atvira šaknų sistema (plikomis šaknimis), kuriuos medelyne prieš pardavimą iškasa tiesiai iš grunto. Juos prieš realizaciją augintojai mirko molio tyrėje, paskui šaknyną užberia durpėmis ir supakuoja į juodus polietileninius maišus, kad neišgaruotų drėgmė ir neapvystų. Taip paruoštus sodinukus galima sodinti ir po savaitės.

Augalus su plikomis šaknimis rekomenduojama sodinti iki pumpurų sprogimo pradžios, o vėliau sodinti sodinukus tik su uždara šaknų sistema, išaugintus konteineriuose, kurių sodinimo periodas tęsiasi nuo pavasario iki rudens

Kokiu gyliu sodinti?

Pasak D. Manarkienės, įvertinus dirvožemio savybes, svarbu ne tik rinktis tam tikro aukščio sodinukus, bet ir tinkamu gyliu pasodinti, nuo to ateityje priklausys ir būsimų vaismedžių aukštis.

Aukštaūgių obelų ir kriaušių sodinukus sodinkite, kaip augo medelyne – iki šaknies kaklelio.

Slyvas, skiepytas į kaukazinės slyvos sėjinukus, ir vyšnias bei trešnes, skiepytas į kvapiąją vyšnią, reikia sodinti truputį giliau negu skiepijimo vieta, t. y. skiepą užkasti. Šitaip pasodinti medeliai leidžia mažiau poskiepio atžalų.

Žemaūgius ir pusiau žemaūgius vaismedžius sodininkė pataria sodinti tokiu gyliu, kad skiepijimo vieta liktų virš žemės. Juo ilgesnę poskiepio dalį paliksite virš žemės, tuo žemesni išaugs medeliai.

Aviečių šaknies kaklelis turi būti lygiai su žemės paviršiumi, tik lengvose dirvose galima sodinti 5 cm giliau.

Serbentai ir agrastai sodinami giliau. Jų šaknies kaklelis turi būti 6–8 cm po žeme, tuomet požeminė stiebo dalis išleidžia papildomas šaknis ir ūglius, susiformuoja vešlesni krūmeliai.

Kur geriau sodo neveisti?

Pasak sodininkės, dirva ir podirvis turi būti tinkami vaismedžių šaknims augti, tačiau kartais pasitaiko, kad vietos ir dirvožemio negali pasirinkti, bet sodo norisi.

Sodui visiškai netinka žemumų lygumos, lomos, nedideli ir siauri slėniai, statūs šlaitai. Tokiose žemose vietose renkasi šaltas oras, kyla rūkai, augalai apšąla, užmirksta. Šlaituose kenčia nuo vėjo ir vandens sukeltos dirvožemio erozijos bei drėgmės trūkumo.

Netinka druskingi, užmirkę dirvožemiai, sunkūs moliai, žvyras, smėlis.

Trešnių ir kitų kaulavaisių jokiu būdu nesodinkite žemoje sodo vietoje ir ten, kur yra aukšti gruntiniai vandenys, nes augalai skursta ir paskui nupūva  šaknys.

Persikams, abrikosams ir nektarinams netiks atvira, nuo vėjų neapsaugota vieta, o kriaušės silpnai augs ir ves neskanius vaisius lengvoje smėlingoje dirvoje, joms parinkite pačią derlingiausią žemę.

Palaikykime Lietuvos augintojus

Lietuvoje yra nemažai patyrusių sodininkų, kurie savo medelynuose gali padėti išsirinkti ir įsigyti patvariausių ir nereikliausių sodo augalų veislių, kurios prisitaikytų prie esamų sodo sąlygų, prigytų ir sėkmingai augtų.

„Sodaitytės medelyno“ įkūrėjai Danutė ir Vytautas Manarkai seniau išaugintais medeliais dažniausiai prekiaudavo mugėse ir turguose, pastaraisiais metais jų daugiausia parduoda savo sodyboje įrengtoje sodinukų pardavimo aikštelėje, senieji klientai sugrįžta ir rekomenduoja kitiems pirkėjams, taip pat pagal užsakymus socialiniuose tinkluose skelbia, kada ir į kokį miestą planuoja atvežti sodinukus.

UAB „Žagarės sodai“ vadovas Artūras Rozenbergas sako, kad daugelį metų augina vaismedžius ir kitų sodo augalų sodmenis savo medelyne ir pastaruoju metu užsiima tik didmenine prekyba: išaugintais sodinukais prekiauja daug įmonių, privačių asmenų, augalų aikštelių.

„Mes neprieštaraujame, kad jie naudotų mūsų vardą, jei didžiąją dalį jų parduodamo asortimento sudaro mūsų produkcija”, – sako A. Rozenbergas.

Norint išvengti apgavystės, reikia teirautis Augalo paso

Ant kiekvieno žinomų Lietuvoje medelynų parduodamo vaismedžių ir vaiskrūmių sodinuko būna prisegtas laminuotas augalo pasas, kuriame yra nurodyti svarbiausi duomenys apie augalą ir augintoją, todėl tai nėra tiesiog paprasta etiketė. Pažymėtina, kad reikalavimas naudoti augalo pasus vaiskrūmiams, lazdynams ir kitiems sodinukams įsigaliojo 2020 m. rudenį.

Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į užrašą „Fitoregistro Nr.“, tai – registravimo numeris Lietuvos fitosanitariniame registre. Visi legalūs Lietuvos medelynai jame registruoti ir turi savo registro numerį, kuris niekada nesikeičia.

Į registrą įtraukti medelynai kasmet po keletą kartų tikrinami Valstybinės augalininkystės tarnybos specialistų dėl pavojingų ligų ir kenkėjų, kontroliuojamas auginamų veislių asortimentas, kiekiai, kokybė, sodinukų pardavimo apskaita. Šiame registre privalo registruotis ir prekiautojai.