Kretinga/Kaunas. Kaip sumažinti gamtos išdaigų nuostolius ūkininkaujant pajūrio zonoje? Vydmantuose, Kretingos rajone, ūkininkaujantis Gintaras Liebus turi atsakymą į šį klausimą - būtina taikyti pažangias technologijas ir rinktis atsparias šalčiui veisles.

Vyras pripažįsta, kad ūkininkavimas Baltijos pašonėje - neprognozuojamas verslas. Nors statistika ir patirtis rodo, kad čia pasėliai iššąla dažniausiai, tačiau kartu su žmona Virginija ir sūnumi Andriumi ūkininkaujantis Gintaras dėl to nuleisti rankų nežada. Liebai 400 ha plote plėtoja augalininkystės ūkį, augina žieminius ir vasarinius kviečius, žirnius, pupas, miežius. Kas kelerius metus sėja rugių, nes nevisuose mažo žemės našumo laukuose užauga kviečiai.

Ūkininkas sako, kad domėjosi pasėlių draudimo galimybėmis, tačiau, anot jo, kai paaiškėja, kuriame regione ūkininkaujama, paskaičiuojamos tokios draudimo įmokos, kad noras draustis akimirksniu praeina. „Tad dirbam ir tiek. Pirmiausia ieškome tinkamų veislių, o didžiausią dėmesį skiriame jų žiemkentiškumui. Rapsų jau šešerius metus neauginame, nenoriu nė prisiminti, nė matyti jų savo laukuose - jie arba neužaugdavo, arba nenukuldavome, nes orai neleisdavo", - skaudžia patirtimi dalinasi G. Liebus.

Virginijos ir Gintaro Liebų ūkis antrą kartą dalyvavo ilgiausias tradicijas turinčiame žemdirbių konkurse „Metų ūkis". Šiemet jų ūkio pažanga Kretingos rajone įvertinta pirmąją vieta

Kaip ir daugeliui šalies ūkininkų, šiųmetė javapjūtė buvo sunki ir Liebams, nuolatiniai lietūs labai sumenkino grūdų kokybę. Nors ūkininkai įsirengę džiovyklas ir sandėlius, dalį grūdų parduoda iš karto, dalį laiko. Kulia vidutiniškai po 5-6 t/ha kviečių. Pasak G. Liebaus, žinant žemių našumą ir pajūrio regiono specifiškumą, investuoti daugiau, kad gautum dar didesnį derlingumą, paprasčiausiai neapsimoka.

Ūkininkavimą lengvina ir pažangiausia technika, į kurią nuolat investuojama, ir naujausios technologijos - Kretingos ūkininkas ypač domisi naujovėmis, noriai jas diegia savo ūkyje. „Žmogus nepadaro to, ką padaro technika, be to, rasti gerą darbuotoją - nelengva užduotis, todėl turint gerą techniką ūkio darbams atlikti reikia minimaliai žmonių", - sako augalininkystės ūkio šeimininkas. Jis pabrėžia, kad jo žemė jau 14 metų plūgo nemačiusi, nes pajūrio regione arimas nepasiteisina. Liebų ūkyje naudojama bearimė technologija, pirmieji žingsniai žengiami tiksliosios žemdirbystės link.

Specifinėje ūkininkavimo zonoje augalininkystės ūkį plėtoja ir Dara bei Raimondas Grabiai. Lazdininkų kaime ūkininkai dirba beveik 300 ha, augina grūdines kultūras - miežius, kviečius, kvietrugius, dėl sėjomainos sėja žirnių. R. Grabys neslepia, kad šiųmetė javapjūtė ir jo ūkyje nebuvo lengva, gerokai užsitęsė. „Tiesą sakant, gelbėjo tik naujai įsigytas našus kombainas. Jei nebūtume jo nusipirkę, neaišku kaip būtų viskas pasibaigę", - sako ūkininkas, naują derliaus dorojimo mašiną įsigijęs savo ir banko lėšomis.

„Neslėpsiu, ir mane retkarčiais visokios mintys ir nuotaikos aplanko, tačiau jau dabar su nekantrumu laukiu pavasario", - sako kretingiškis R. Grabys. Konkurse „Metų ūkis 2016" jo ūkis užėmė antrą vietą Kretingos rajone

Paklaustas apie plėtros planus, R. Grabys patikina, kad plėstis nebėra kur, nes laisvos žemės nėra, o ir to, ką turi, jų šeimai užtenka. Grabių dukros su vyrais prie žemės ūkio nelinksta, nors ir pats Raimondas sako nenorėtų, kad jie rinktųsi šį gyvenimo būdą, jei nejaučia tam pašaukimo. „Aš pats kaime gimęs ir augęs, be žemės negaliu. Tačiau jei nėra to jausmo, to tikro pašaukimo, kankintis neverta - juk galima ir kitaip gyventi", - sako 18 metų ūkininkaujantis kretingiškis R. Grabys.

MŪ inf.