Klaipėdos r., vasario 10 d. Klaipėdos krašto ūkininkams žiema negailestinga - šalčiai sustingdė pasėlius, šiems nespėjus pasidengti reikiamu sniego sluoksniu. O ir buvusį nedidelį sniego kiekį iš laukų išpūtė pūga.

Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės vadovas Gerardas Liorenšaitis tik traukė pečiais, svarstydamas, kodėl gamta tokia nepalanki pajūrio žemdirbiams. Jis teigia, kad žuvo visi žieminiai pasėliai. „Antrus metus iš eilės kenčiame nuo gamtos užgaidų. Pernai iššalo žieminiai pasėliai, šiemet vėl tas pats. Sniego mūsų krašte beveik nebuvo, o šaltis paspaudė iki -28 laipsnių. Paskiau dar pūga viską nupūtė nuo laukų, tik griovius pripustė. Snigti pradėjo tada, kai jau viskas buvo nušalę", - atsiduso G. Liorenšaitis.

Važiuodamas per Lietuvą jis mato, kad kituose rajonuose padėtis daug geresnė nei jo krašte. Sako, kad per 37 darbo metus Kretingalėje tokių baisių metų dar neturėjo. „Matyt, mūsų krašte tik karves auginti reikia. Bet gi nepaliksi nedirbamos žemės, ir taip per daug dirvonuojančių laukų yra", - svarsto bendrovės vadovas.

Rudenį buvo pasėta 680 ha žieminių pasėlių, iš jų 285 ha - rapsų. Javus sėjo lietuviškų veislių, kad būtų atsparesni šalčiui, rapsus - švediškus, nes klimatas panašus. Bet ir jie neatlaikė šalčių. „O kokiomis sudėtingomis sąlygomis rudenį vyko rapsų sėja - nuolat lijo, į laukus buvo sunku įvažiuoti", - prisimena G. Liorenšaitis.

Šiemet žieminiai rapsai liko nedrausti dėl labai padidėjusių įmokų. Bendrovės specialistai svarsto, ar nevertėtų visiškai atsisakyti rapsų - tapo per daug rizikinga juos auginti.

2010 m. Kretingalės KŽŪB buvo pasėjusi 770 ha žieminių pasėlių, iš kurių 400 ha - rapsų. Viskas iššalo, tačiau rapsai buvo drausti, tai bent sėjos nuostolius padengė. „Bet negauto pelno tai niekas nekompensavo. O žieminių grūdų derlius būna didesnis nei vasarinių, juos sėjame į geresnes dirvas. Tad ir pernai patyrėme didžiulių nuostolių, - sakė G. Liorenšaitis. - Pavasarį teko dvigubai sėti, tai ir kuro dvigubai sunaudota, ir sėklos."

MŪ inf.