Akademija (Kėdainių r.). Įprastai ganiavos sezonas prasideda gegužės pradžioje ir šie metai – ne išimtis. Iš tvartų dienomis, o kai kur – ir naktimis išleidžiami galvijai jau gali pasiganyti šviežioje žolėje.

Tokiomis įžvalgomis dalijasi Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis ir vyresnysis gyvulininkystės specialistas Vidas Tolevičius.

„Kai pakyla oro temperatūra, žolė pavasarį greitai perauga, todėl gyvulius reikia išginti kuo anksčiau, žinoma, duodant ir papildomai šieno. Kiek tenka matyti, dienomis gyvuliai jau daug kur ganosi, o anksčiausiai ganiavos sezonas prasidėjo pajūrio regione“, – kalbėjo gyvulininkystės specialistas V. Tolevičius.

Nors ganiava ištisą parą dar neįsibėgėjusi, vis dėlto dalis ūkių, daugiausia Žemaitijoje, karves jau gano per naktį. Telšių r. ūkininkas Tomas Vitkevičius sakė savo ekologinio ūkio piendaves ganantis netgi visą balandį.

V. Gudaičiui Plungės r. teko tikrinti karves ir ant sniego, kai pradėjus ganiavą balandžio pabaigoje netikėtai pasnigo. „Nekasdienis vaizdas po sniegą vaikštančios melžiamos karvės“, – kraipė galvą V. Gudaitis. Ūkininkams teko atvežti šiaudų, kad gyvuliai turėtų kur sausai atsigulti, papildomai šerti žieminiais pašarais, tad nieko blogo, anot jo, nenutiko.

Jeigu baigėsi veršiavimosi sezonas, mėsiniai galvijai jau gali ganytis ištisą parą. Tačiau V. Tolevičius pastebėjo, kad daugelyje ūkių veršiavimosi sezonas šiemet užsitęsė dėl praėjusių metų orų – gyvuliai patyrė karščio stresą, dėl ko užtruko karvių apsivaisinimas. Įprastai karvės į ganyklą išleidžiamos jau su sustiprėjusiais jaunikliais ir tuomet prasideda naujas reprodukcinis ciklas.

Bet kokiu atveju ganiavai ūkininkai turi būti pasiruošę iš anksto – paruošę ganyklas, sutvarkę girdyklas, įrengimus, pasirūpinę pačiais gyvuliais. V. Gudaitis akcentuoja, jog būtina pakoreguoti šėrimą – duoti stambesnių, sausesnių pašarų, jeigu yra galimybė, papilti grūdų, kad būtų lengvesnis perėjimas prie vasaros raciono.

„Kombinuotuose pašaruose reikia pamažinti baltymų, kad urėjos kiekis labai nepakiltų. Labai tiktų šiuo pereinamuoju laikotarpiu ir kukurūzų silosas – lengva energija palengvina perėjimą prie lengvų baltymų iš žolės“, – dalijo patarimus V. Gudaitis, pridūręs, kad reikia nepamiršti ir mineralinių papildų. 

Pašariniai žolynai, ypač neseniai atsėti, kuruose yra svidrės, liucernų, šiuo metu atrodo gana gerai. „Balandžio 29-ąją Alytaus rajone žolė buvo iki kelių“, – sakė LŽŪKT ekspertas.

V. Tolevičius antrino kolegai, kad nors šiomis dienomis orai atvėso, žolė auga ir kol kas numatomas neblogas jos derlius. O jeigu naktimis labai neatšals, nebus šalnų, žolynai turėtų sukaupti ir pakankamai baltymų, kurių dėl pavasarinių šalnų pirmoje žolėje dažnai trūksta.

LŽŪKT specialistai įžvelgia prielaidas ankstyvesnei šių metų šienapjūtei – drėgmės užtenka, buvo šilta, žolė augo labai sparčiai, tad kai kurie ūkininkai jau galvoja apie ankstyvą pirmosios žolės pjovimą kitą savaitę, jeigu atvėsę orai šių planų nepakeis.