Kėdainiai. Vilkaviškio rajone ūkininkaujantis 72 metų Kazimieras Venckus – vyriausias konkurso „Metų ūkis 2025“ laureatas. „Metų ūkio“ laimėtojų apdovanojimo šventėje jis traukė dėmesį optimizmu, gera nuotaika, oria laikysena ir jaunatviška energija – tokia pat, su kokia jau daugiau nei tris dešimtmečius kuria šeimos ūkį.

Su ūkininku Kazimieru kalbėjomės penktadienį respublikinėje „Metų ūkio“ laimėtojų apdovanojimo šventėje, vykusioje Kėdainių arenoje, kur buvo įvertintas jo su vaikais ilgametis darbas bei sukurtas stiprus, modernus ūkis.

Ūkio įkūrimo datą – 1992 metų kovo 18 dieną – Kazimieras Venckus gerai prisimena. Pasak jo, griuvus kolūkiams, teko iš esmės apsispręsti, ką toliau daryti. Tuomet sprendimai buvo priimami paprastai, bet drąsiai – atsivertus žemėlapį ir ieškant, kur galima pradėti ūkininkauti.

„Žiūrėjome į žemėlapį ir galvojome, kurį plotelį paimti – taip ir pradėjome ūkininkauti nuo žemėlapio“, – prisimena ūkininkas. Ūkiui pradžią davė iš Pasvalio krašto „atsikelta“ senelių žemė, taip pat išsinuomoti ploteliai. Taip K. Venckus pradėjo ūkininkauti nuo 50 ha žemės.

Įsigijo pirmąjį Belarus traktorių, minimalių padargų. „Pradžia buvo labai sunki, ypač vargome, kai šlapią rudenį vieno tilto traktorius nuolat klimpo ir buksavo“, – pirmuosius ūkininkavimo metus prisimena Vilkaviškio r. ūkininkas.

Laikui bėgant ūkis augo, stiprėjo ir modernėjo. Šiandien Venckų šeimos valdomas ūkis siekia apie 1 500 ha, trečdalį sudaro nuosava žemė. Visa naudojama technika – vakarietiška ir nuolat atnaujinama. „Senos technikos neturime, kasmet stengiamės atsinaujinti“, – sako ūkininkas.

Šiuo metu šeimos ūkis jungia keturis atskirus ūkius, nes tėvo pėdomis pasuko ir trys vaikai: dukra Asta ir sūnūs Vaidotas bei Kazimieras. Keturi ūkiai veikia savarankiškai, tačiau visa šeima dirba išvien, darbais ir atsakomybėmis aiškiai pasidaliję.

Sūnus Kazimieras kuruoja techniką, Vaidotas – augalininkystę ir agronominius sprendimus. Pats tėvas Kazimieras šiandien juokais save vadina „pensininku konsultantu ir pagrindiniu tiekėju“.

Abu sūnūs yra baigę VDU Žemės ūkio akademiją. Sūnus Kazimieras jau nuo 16 metų dirba su kombainu, yra itin gabus technikai – daugumą gedimų išsprendžia pats, net neprireikia serviso. Technika jį labai traukia, nors yra diplomuotas agronomas. Vaidotas baigęs miškininkystės studijas, tačiau ūkyje atsakingas už augalininkystę, augalų priežiūrą ir grūdų realizaciją.

Ūkyje diegiami modernūs sprendimai – visa veikla kompiuterizuota, einama tikslumo ir tvarumo keliu. Dirvožemiai ištirti ir tręšimas atliekamas pagal dirvožemio tyrimų žemėlapius. „Nebetręšiame bet kaip – viskas apskaičiuota ir suplanuota“, – pasakoja K. Venckus.

Didelis dėmesys ūkyje skiriamas organinėms trąšoms – naudojamas paukščių mėšlas, su paukštynu sudaryta ilgalaikė sutartis. Grūdai išvežami tiesiai į Klaipėdos jūrų uostą, o atgal parvežama organika iš Šilutės rajono, siekiant patręšti kuo daugiau laukų.

Praėjęs sezonas Venckų ūkiui nebuvo lengvas. Pavasarį nušalus rapsų žiedams, prarasta apie pusė planuoto derliaus. „Pirmą kartą per tris ūkininkavimo dešimtmečius buvo minčių net apie bankrotą“, – atvirauja ūkininkas. Vis dėlto grūdų derlius buvo neblogas, o pupos ir cukriniai runkeliai taip pat gerai užaugo.

Ūkyje auginamos tradicinės kultūros, o pasirinkimą lemia realizacijos galimybės. Šeima turi grūdų sandėlius, pasirašo išankstines pardavimo sutartis, disponuoja nuosavu transportu. „Viską stengiamės patys pasidaryti“, – sako ūkininkas. Šeimos ūkyje dirba aštuoni samdomi darbuotojai, o per javapjūtę sūnūs patys sėda į kombainus.

Kazimieras Venckus pabrėžia, kad ūkyje būtinas nuolatinis pasirengimas, ypač darbymečiu. Tam reikalingas ir geras, patikimas automobilis, kuris, kaip gaisrininkų mašina, turi būti nuolat paruoštas bet kada ir bet kur nuvažiuoti. Tad ir save jis vadina „ūkio gaisrininku“ – jei prireikia skubiai vežti detales ar spręsti kitas tiekimo ir pristatymo problemas, jis visada pasiruošęs, nes be veiklos, nepaisant amžiaus, nenori būti.

Nors ūkininkavimas Kazimierui – gyvenimo būdas, Venckų šeima nepamiršta ir poilsio: mėgsta keliauti, lankosi sanatorijose, vertina kokybišką poilsį. „Pinigų po lova nekaupiame – mums svarbiausia sveikata, geros emocijos ir nauji įspūdžiai“, – sako ūkininkas.