Šilalės r.  Artėjant šv.Velykoms kiaušinių paklausa šokteli į viršų – tai jaučia ir Šilalės r. vištų dedeklių ūkio savininkė Loreta Šacauskienė.

L. Šacauskienė sodyboje Burkėnų kaime laiko 600 vištų dedeklių. Kiaušiniais prekiauja mobiliame ūkininkų turgelyje Klaipėdoje.

„Prieš šv. Velykas kiaušinių paklausa visada padidėja, tačiau vištos šiuo metu mažiau deda, todėl ne visų nuolatinių klientų poreikius pavyksta patenkinti“, – sako pašnekovė.

Ji džiaugiasi, kad visus į turgelį atsivežtus kiaušinius kaskart pavyksta parduoti ir nereikia ieškoti kitų prekybos būdų ir vietų.

Į Klaipėdos ūkininkų turgelį, veikiantį prie prekybos centro „Akropolis“, ūkininkė kiaušinius parduoti veža du kartus per savaitę.

Tikslaus parduodamų kiaušinių skaičiaus L. Šacauskienė neįvardija – vieną kartą daugiau, kitą kartą mažiau. Kiekis priklauso nuo to, kiek vištos padeda ir kiek patys suvartoja, nes kiaušinius Šacauskų šeima mėgsta.

„Tiesą sakant, kiaušinius ir aš su vyru, ir trys mūsų vaikai labai mėgsta, būtent tai ir pakišo mintį, kad verta auginti daugiau vištų ir žmonėms pasiūlyti kokybiškų kaimiškų kiaušinių. Kiaušinius noriai valgo ir šeši mūsų anūkai“, – kaip kiaušiniai tapo vienu iš pragyvenimo šaltinių, pasakoja L. Šacauskienė.

Dėsliausios jaunos vištos

Loretos ir Vytauto Šacauskų ūkyje vištos laikomos laisvai, šiltuoju periodu vaikšto po erdvius lauko aptvarus.

Paukščiai lesinami pačių ūkininkų užaugintais grūdais, taip pat kombinuotaisiais lesalais. Kasdien vištų augintojai surenka apie 400 kiaušinių, kurie žymimi numeriu „1“, reiškiančiu laisvą laikymo būdą.

Pasak Loretos, daugiausia kiaušinių padeda jaunos vištos, tad nuolat pulką ūkininkai atnaujina. Paprastai vištų ilgiau kaip dvejus metus jie ūkyje nelaiko – dar dedančias parduoda kaimo žmonėms, o patys įsigyja jaunų.

Laisvai laikomų vištų kiaušinių poreikį prieš šv. Velykas ne visada pavyksta patenkinti

„Pekiaujame kiaušiniais, todėl mums aktualu, kad vištos būtų produktyvios, o jaunos tokios ir yra“, – tikina vištų dedeklių ūkio savininkė.

Be to, pasak augintojos, jaunų vištų kiaušiniai, nors iš pradžių ir mažesni, bet yra gražesni, o tai vertina klientai, ypač prieš šv. Velykas.

Jaunas vištas perka iš kelių šalies augintojų. Loretos teigimu, ypač svarbu, kad perkamos vištaitės būtų augintos ne narvuose ir mokėtų ant laktų tupėti.

Vištos pakeitė uogynus

Šacauskai ūkininkauja jau daugiau kaip du dešimtmečius. Šiuo metu jie valdo apie 25 ha žemės, kurioje augina grūdines kultūras vištoms lesinti, dalį grūdų parduoda.

Dar prieš kelerius metus puoselėjo uogininkystės ūkį: augino avietes, vėliau – juoduosius serbentus. Buvo ir geresnių, ir blogesnių metų, tačiau uogų auginimas – imlus rankų darbui. Nemažai vaikai padėjo, kol kartu gyveno ir iš namų neišvažiavo.

Juodiesiems serbentams skinti buvo Šacauskai net kombainą nusipirkę, tačiau po kelis kartus pasikartojusių pavasarinių šalnų, nušaldžiusių didelę dalį serbentyno, dingo ūpas tęsti šią veiklą.

Loreta prisimena, kad kai kada būdavo tiek mažai uogų, jog net su kombainu nelabai neapsimojo važiuoti, o gautų pajamų neužtekdavo atsiskaityti už žolės pjovimą tarpueiliuose.

„Tad laikyti vištas ir prekiauti kiaušiniais daug paprasčiau, sekasi gerai, pragyventi – užtenka. Svarbiausia, kad dviese su viskuo susitvarkome, todėl ir apie pulko plėtimą negalvojame“, – sako vištų ūkio šeimininkė L. Šacauskienė.