Kaunas, gegužės 16 d. Kaip vaisių ar uogų ūkyje išvengti sezoniškumo ir veiklos bei pajamų turėti ištisus metus? Spręsdamas šį klausimą Kauno rajono ūkininkas Dainius Sungaila praėjusių metų rudenį ryžosi naujovėms - įsigijo liofilizavimo įrangą, tad dabar vartotojams siūlo šaltyje džiovintus vaisius ir uogas - sausumynus.

Raudondvario seniūnijoje, Netonių kaime, apie 2 ha braškių auginantis D. Sungaila sako, kad ieškoti ir domėtis naujomis uogų perdirbimo technologijomis paskatino veiklos sezoniškumas. „Norėjosi turėti veiklos ir pajamų visus metus", - motyvus imtis naujos veiklos įvardija ūkininkas. Nuo 2003 m. braškes auginančio ūkininko teigimu, naująja įranga galima džiovinti šaldytas uogas, tad braškės pirmiausia šaldomos, o ne sezono metu - džiovinamos šaltyje.

Be braškių, specialia įranga ūkininkas džiovina ir iš vietinių augintojų supirktas vyšnias bei obuolius, pastarieji turi išskirtinės kokybės sertifikatą. Specialiuose plastikiniuose maišeliuose supakuotų liofilizuotų braškių, vyšnių ar obuolių, kurių 30 g pakuotė kainuoja apie 6-7 litus, galima įsigyti sveiko maisto parduotuvėlėse. Apie prekybą ūkyje ūkininkas sako negalvojantis, nes gyvenamoji vieta nėra patogi.

„Tai gana brangi džiovinimo įranga, kurią Lietuvoje turi tik mokslo įstaigų laboratorijos", - sako D. Sungaila, tačiau pastebi, kad namų sąlygomis be specialaus įrenginio taip išdžiovinti produktų nepavyktų. Anot jo, svarbiausia šios technologijos sąlyga - žema (-60 °C) temperatūra ir vakuumas. Esant tokioms aplinkybėms, vanduo iš kietos būsenos (ledo) pereina į dujinę būseną aplenkdamas skysčio fazę. Panašias sąlygas galima būtų rasti nebent aukštai kalnuose.

Džiovinimas šaltyje, ūkininko žodžiais, pats tobuliausias džiovinimo metodas pasaulyje, nors ir nėra naujas. „Specialia technologija išdžiovinti vaisiai, uogos ar daržovės nesusitraukia kaip džiovinant tradiciškai. Net uogos lieka tokio pat dydžio, formos, nepakinta ir jų skonis, spalva, kvapas", - šaltyje išdžiovintos produkcijos privalumus vardija D. Sungaila. Jis pabrėžia, kad taip džiovinant nenaudojami jokie konservantai, dažikliai ar skonio stiprikliai, o puriai traškiuose vaisiuose ar uogose 100 proc. išlieka visi vitaminai ir maistinės medžiagos.

Palyginimui: produktus apdorojant termiškai, juose lieka tik apie 25 proc. vitaminų, džiovinant - apie 40, o užšaldant - apie 70-80 proc. Šaltyje išdžiovinti vaisiai ar uogos tampa keliskart lengvesni, nes iš jų išgaruoja vanduo.

Pasak D. Sungailos, dėl itin mažos drėgmės taip išdžiovinti vaisiai ar daržovės specialioje plastikinėje pakuotėje gali būti laikomi iki trejų metų, o stiklinėje taroje - iki 25 m., nes 1-2 proc. drėgmės likutis yra netinkamos sąlygos mikroorganizmams daugintis.

Kol kas D. Sungailos siūlomų sausumynų asortimente - tik braškės, obuoliai bei vyšnios, nors ūkininkas neslepia, kad noriai eksperimentuoja ir išmėgina naujosios įrangos galimybes. O džiovinti šaltyje galima ne tik uogas, vaisius, daržoves, bet ir grybus, mėsą, netgi sultis - išgarinus drėgmę gaunamas miltelių pavidalo sulčių koncentratas.

Sausumynai valgomi vieni, su sausais pusryčiais, jogurtu, ledais. Užpylus šaltu vandeniu (atlikus rehidrataciją) galima vartoti vietoj šviežių vaisių: 10 g džiovintų uogų atitinka 100 g šviežių.

Pasinaudodamas Europos Sąjungos parama liofilizavimo įrangą D. Sungaila įsigijo iš Didžiosios Britanijos.

MŪ inf.