Kaunas. Aiškėja, kad šiemet situacija žieminių rapsų pasėliuose nėra tokia bloga, kaip galėjo atrodyti po sunkaus rudens ir permainingos žiemos - daugelis žemdirbių lengviau atsiduso, kad rapsai peržiemojo gerai.

Kaišiadorių rajono ūkininkas Gediminas Janonis skaičiuoja, kad jo rapsai peržiemojo 100 proc., tačiau dalį jų dar gali pražudyti pavasarinis užmirkimas - jo manymu, jei iš 124 ha žieminių rapsų žaliuoti liks 110 ha, tai bus puikūs rezultatai.

„Ne pirmi metai ūkininkauju ir esu susitaikęs su tokiais praradimais, nes žinau mūsų krašto laukų specifiką - čia labai aukštai yra gruntiniai vandenys, todėl mes nuolat patiriame nuostolių dėl užmirkimo", - sako Gediminas Janonis.

Kaišiadorių r. ūkininkas Gediminas Janonis pernai suspėjo rapsus pasėti tik su nedideliu pavėlavimu - rugpjūčio 23-28 dienomis, todėl dabar džiaugiasi gerai peržiemojusiais augalais

Anksčiau ūkininkas atsėdavo tuos išmirkusius plotelius vasariniais rapsais, tačiau jau dveji metai taiko kitą praktiką - tuose plotuose palieka pūdymą. „Kai plotelius atsėji, susiformuoja laukas lauke: augalai skirtingu laiku žydi, bręsta, nevienodu laiku tenka ir tręšti, ir kulti - žodžiu, labai daug papildomų darbų prisideda. Deklaruodamas tokius plotus kaip pūdymus, aš lengviau įvykdau žalinimo reikalavimus, todėl dabar su atsėjimu nežaidžiu", - paaiškina G. Janonis. Šiomis dienomis ūkininką labiausiai neramina pernelyg vėsūs balandžio orai ir naktinės šalnos - pasėliai tręšiami amonio sulfatu, tačiau dėl žemos temperatūros vargu ar augalai gerai pasisavins trąšas.

Kėdainių krašto ūkininko Algimanto Kižausko ūkyje auginami žieminiai rapsai šį pavasarį pasitiko visai neblogi. „Nors pernai vasara nelepino palankiu oru sudoroti derlių ir leisti paruošti dirvas žieminiams augalams, mes palyginti laiku pasėjome žieminius rapsus. Geriausia, kai juos pavyksta į žemę suberti iki rugpjūčio vidurio. Pernai žieminių rapsų sėją baigėme rugsėjo pirmosiomis dienomis. Augalai puikiai sudygo, įsitvirtino ir gerai peržiemojo", - džiaugiasi ūkininkas. Pasako jo, prastesniu laukų vaizdu skundžiasi tie kolegos, kas pernai smarkiai suvėlavo su sėja.

Patyręs Kėdainių r. žemdirbys Algimantas Kižauskas įsitikinęs, kad vertinant rapsų peržiemojimą, visada pravartu laukui įvertinti pasikviesti gerą specialistąir išklausyti jo nuomonės

Nors A. Kižausko patirtis žemės ūkyje yra ilgametė, tačiau po nepalankių žiemų vertindamas pasėlių būklę, jis būna linkęs nespręsti pats vienas, o pasitarti su specialistu. „Pačiam ūkininkui dar norisi manyti, kad derlius gali užaugti, bet nuomonė iš šalies suteikia objektyvaus aiškumo. Aš stengiuosi visada įsiklausyti į specialistų patarimus. Dėl atsėjimo būna įvairių variantų: kartais tenka negailestingai užarti ir atsėti, o kartais užtenka tik pastiprinti augalus, kad jie atsigautų. Ačiū Dievui, šį pavasarį rapsų atsėti neteks, tad drąsiai galime užsiimti kitais suplanuotais darbais", - pasidžiaugė A. Kižauskas.

Liūdnesnės nuotaikos Radviliškio rajono ūkininko Jono Ruškio valdose. Su šeimos nariais tūkstančio hektarų plotą dirbantis žemdirbys neslepia, kad šiemet jau aparė apie 60 ha rapsų. Ūkininko manymu, dėl šios nesėkmės kalti pirmiausia nedėkingi praėjusio rudens orai, mat nesibaigiantys lietūs trukdė laiku baigti javapjūtės, todėl nusitęsė ir žieminių rapsų sėja.

„Vėlyva sėja, trumpas ruduo, nebuvo spartaus augalų vystymosi, ir štai rezultatas - žieminiai rapsai neišgyveno", - konstatuoja ūkininkas Jonas Ruškys, vietoj iššalusių rapsų jau suplanavęs pasėti salyklinius miežius

Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjo dr. Virginijaus Feizos, apibendrintai galima teigti, kad rapsų pasėliai šalyje peržiemojo neblogai.

„Natūralūs žiemojimo nuostoliai paprastai siekia 6-8 proc. prarastų augalų, tad manyčiau, šiemet kaip tik ir yra tokia situacija", - sako mokslininkas.

Ne visada net ir nukentėjusius nuo žiemos negandų rapsų pasėlius reikia skubėti užarti. Visų pirma, reikėtų įvertinti pasėlį: augalų tankumą, jų pasiskirstymą lauke, apžiūrėti visą plotą - galbūt iššalusi tik dalis lauko ir nebūtina persėti viso ploto.

Jeigu viename kvadratiniame metre yra 10-20 augalų ir jie vienodai pasiskirstę lauke - tokio lauko atsėti dažniausiai neapsimoka, nes dvigubos sėklų įsigijimo, sėjos, herbicidų naudojimo ir kitos išlaidos greičiausiai neatsipirks, o tikėtinas rapsų derlius (juos palikus augti) turėtų būti pakankamas visoms išlaidoms padengti ir netgi duoti pelno - viską lems tolesnė tokio pasėlio priežiūra.

„Paprastai skaičiuojama, kad viename kvadratiniame metre likus 10-20 rapsų augalų, galima tikėtis 1,8-2 t/ha sėklų derliaus. Tai yra tiek pat, kiek duotų vasariniai rapsai, tad neverta eikvoti lėtų ir jėgų atsėjimui. Be to, žieminiai rapsai turi pranašumų prieš vasarinius ir tuo aspektu, kad jų pasėliuose lengviau sukontroliuoti kenkėjų plitimą. Žemdirbiams darbų organizavime svarbu ir tai, kad žieminiai rapsai pradedami kulti anksčiau, todėl darbai nesusigrūda vienu metu", - pastebi mokslininkas Virginijus Feiza. Tačiau jei augalų yra mažiau negu 10 kvadratiniame metre - tokio pasėlio nevertėtų palikti.

MŪ inf.